„STEM to STEAM“ judėjimas įsitvirtino per pastaruosius kelerius metus ir vis populiarėja kaip perspektyvus švietimo būdas siekiant iš tikrųjų patenkinti XXI amžiaus ekonomikos poreikius. Vien tik „STEM“ iniciatyvose trūksta kelių pagrindinių komponentų, kuriuos daugelis darbdavių, pedagogų ir tėvų įvardina kaip būtinus vaikų klestėjimui dabartyje ir netolimoje ateityje – tarp jų yra kūrybiškumas, problemų sprendimas, inovatyvumas. Tam, kad vyktų gamtamokslinio raštingumo ir minėtų įgūdžių lavinimas, svarbu užtikrinti tarpdisciplininį, patyrimu bei eksperimentavimu grįstą ir įtraukiantį ugdymo procesą. O į šį procesą turi būti įtrauktos ir už jį atsakingos ne tik švietimo įstaigos, bet ir kitos suinteresuotosios šalys: savivaldybės, verslo asociacijos, pramonės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, mokslo institucijos ir kiti.
Gerųjų užsienyje veikiančių STEAM ugdymo praktikų analizė, atlikta vykdant „STEAM regioninio bendradarbiavimo stiprinimo“ projektą parodė, jog norit užtikrinti tvarų, kokybišką ir efektyvų moksleivių STEAM įgūdžių ugdymą reikalingos kelios sąlygos.
Visų pirma, reikalinga nacionalinė STEM/STEAM arba mokslo įgūdžių ugdymo strategija, kurią remia vyriausybė, švietimo politiką formuojanti institucija ir kitos suinteresuotosios šalys. Danija, Švedija, Suomija, Jungtinės Amerikos Valstijos – šalys, kurios pasižymi išvystyta aukšta švietimo sistemos kokybe ir tam skiriamu atitinkamu finansavimu – STEAM ugdyme vadovaujasi nacionaline strategija. Strategija ne tik nurodo atitinkamo laikotarpio tikslus, bet ir įpareigoja šalis tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindu įgyvendinti konkrečius uždavinius ir pasiekti rezultatų. Tada, kai valstybė proaktyviai inicijuoja STEM ugdymo plėtrą ir savo iniciatyva bei veiksmais tai aktualizuoja, kitos suinteresuotos šalys, kaip NVO, pramonės ir verslo atstovai, aktyviai prisijungia ir įsitraukia į bendradarbiavimą prisidėdami savo žmogiškaisiais resursais, „know-how”, materialiomis priemonėmis ir finansavimu.
Antra, švietimas turi būti vienas iš valstybės finansinių investicijų prioritetų. Kuo STEAM švietimas yra didesnis prioritetas valstybiniu lygiu ir tai atsispindi ne tik įgyvendinamoje politikoje, bet ir biudžeto paskirstyme, tuo visuomenėje, t.y. tarp potencialių partnerių, vyrauja didesnis palaikymas ir įsitraukimas į įvairias iniciatyvas. Svarbu suprasti, jog valstybės veiksmai ir indėlis turi būti aiškūs ir atspindintys konkrečių, su STEAM ugdymu susijusių, problemų sprendimą. Tuomet, suinteresuotos šalys vertina tai kaip valstybinės reikšmės problemą, kuri vienaip ar kitaip jau sąlygoja (arba netolimoje ateityje sąlygos) jų veiklą. Matydamos STEAM ugdymą kaip valstybinio lygio prioritetą, garsiausios ir inovatyviausios šalies įmonės yra labiau linkę prisidėti prie STEAM ugdymo bendradarbiaudamos su mokslą populiarinančiais ir stiprinančiais mokslo centrais ar iniciatyvomis.
Trečia, svarbu, kad STEAM ugdymo iniciatyvos į kurias investuoja valstybė ir partneriai būtų ilgalaikės ir tvarios. Tęstinės STEAM iniciatyvos – kuriose konkrečiai apibrėžiamas veiklų ir jų koordinavimo modelis, visų partnerių indėlis ir jiems tenkanti nauda, yra iškelti aiškūs veiklų rodikliai, vyksta pakartotiniai vertinimai – yra sėkmingiausios ir ilgaamžiškiausios. Nors daug STEAM ugdymo iniciatyvų prasideda nuo šalyse sudarytų nacionalinių STEM/STEAM ugdymo strategijų veiksmų išpildymo, yra gerųjų pavyzdžių, kurie iliustruoja „iš apačios į viršų“ kylančius veiksmus mažinti STEM sričių profesionalų trūkumą, gerinti moksleivių švietimą šiuose dalykuose ir suteikti jiems realios darbo patirties. STEM arba STEAM (priklausomai nuo šalies) centrai dažnai tampa tokių iniciatyvų globėjais bei skėtinėmis organizacijomis, vienijančiomis partnerius, koordinuojančiomis jų veiklą ir juos vienijančiomis diskusijai.
Ketvirta, STEAM ugdymu suinteresuotų šalių bendradarbiavimas turi būti nukreiptas į tikslines grupes, tokias kaip mokiniai, mokytojai, studentai, STEM sričių darbuotojai ir kiti. Tvariausios partnerystės ir didžiausią pridėtinę bei išliekamąją vertę kuriantis bendradarbiavimas vyksta vykdant konkrečias, apibrėžtas veiklas, kuriose kiekvienas partneris žino dalyvavimo jose jo atstovaujamai grupei teikiamą naudą. Kai suinteresuotosios šalys vykdo konkrečias programas, tokias kaip pavyzdžiui: darbuotojų šešėliavimas darbo vietoje (skirta moksleiviams), profesionalų apsilankymas mokyklose (skirta moksleiviams), užsiėmimai STEM laboratorijose (moksleiviams ir mokytojams), mokytojų stažuotės (mokytojams), mentorystės programos (studentams ir moksleiviams) ir t.t. mažos partnerių grupės pasiekia geresnių rezultatų (ypač kalbant apie vietinio lygio iniciatyvas), o bendradarbiavimas išlieka tvarus ir ilgalaikis.
Lietuvoje nacionalinės STEAM ugdymo iniciatyvos dar tik skinasi kelią, dar neturime vieningos STEAM ugdymo strategijos, tačiau nauji projektai leidžia į ateitį žiūrėti pozityviai. 2021 m. rugsėjį planuojama atverti 7 regioninius STEAM centrus, kurių laboratorijose vyks 7-12 klasių moksleiviams skirtos formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos. „Kurk Lietuvai“ projektų vadovai Judita ir Tomas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia sukurti partnerystės modelį šiems STEAM centrams, kuriame atsispindės savivaldybių, pramonės įmonių, švietimo įstaigų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimo prielaidos ir gairės. Daugiau apie projektą galite sužinoti čia: „STEAM regioninio bendradarbiavimo stiprinimas“.
Galima daryti išvadą, jog visapusiškam moksleivių parengimui STEM sričių studijoms bei konkurencingai karjerai STEAM kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje bendradarbiavimas tarp suinteresuotųjų šalių atstovų yra labai svarbus. Į švietimo kokybės gerinimą nukreipta partnerystė padeda išspręsti skirtingų grupių problemas vienu metu, vykdyti kokybišką ir darbo realybę atspindintį moksleivių profesinį orientavimą bei užtikrinti šalies ekonominį augimą. Todėl partnerystės gairės yra svarbi Lietuvos STEAM centrų tinklo veiklos modelio dalis, o jų formavimui naudojamos gerosios užsienio praktikos padeda geriau suprasti ir išnaudoti šio tinklo potencialą.
Susipažinti su parengta gerųjų užsienio šalių praktikų analize galite čia: „STEAM ugdymas užsienyje: ko apie STEAM iniciatyvas ir bendradarbiavimą moko kitų šalių praktika?“.
Komentarai