Naujienos

Darbuotojams, norintiems sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, neretai tik profesinių žinių jau nepakanka. Tai rodo ir pernai Pasaulio ekonomikos forumo išskirti 10 darbuotojams reikalingiausių įgūdžių, tarp kurių reikšmingą vietą užima kūrybiškumas, analitinis mąstymas, motyvacija ir kt.

Didžiausios privačios medicinos paslaugų teikėjos Lietuvoje „InMedica grupės“, lyderiaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ ir Kauno kolegijos atstovai pabrėžia, kad šiuolaikinio medicinos darbuotojo kompetencijos apima ne tik medicinines žinias ir atskleidžia penkis svarbiausius įgūdžius, reikalingus medicinos darbuotojams, norintiems sėkmingai dirbti sveikatos priežiūros srityje.

1. Empatija ir aktyvus klausymasis. 

„InMedica grupės“ personalo vadovė Ilona Stonienė pažymi, kad medicinos personalas turi suprasti paciento emocijas ir jausmus, įsijausti į jo situaciją: „Jis turi pasirūpinti ne tik fizine paciento sveikata, bet ir emocine savijauta. Tai dažnai sukuria stipresnį gydytojo-paciento ryšį.“

Rasa Laurinavičiūtė, „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. bendrosios praktikos slaugytoja, pažymi, kad empatija yra laikoma svarbia kasdienės slaugos praktikos dalimi. Ji atkreipia dėmesį, kad gebėjimas įsijausti, suprasti kito žmogaus poreikius, jausmus (skausmą, nerimą, kančią) yra reikšmingas medicinos srityje dirbančio darbuotojo bruožas.

„Sklandus tarpusavio bendravimas praturtina bei padeda užtikrinti kokybišką slaugą. Slaugytojai, kaip sveikatos priežiūros specialistai, turi galimybę nemažai laiko praleisti bendraujant su pacientais. Ne visi pokalbiai būna lengvi – kartais pokalbiai ir slaugytojui, ir pacientui gali būti sudėtingi. Empatija įgalina slaugytojus suprasti, dėl kokių priežasčių pacientas vienaip ar kitaip reaguoja į savo sveikatos problemas ir ko jis tokiu būdu siekia“, – dalinasi Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės atstovė R. Laurinavičiūtė.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto docentė dr. Viktorija Piščalkienė taip pat akcentuoja empatijos ir aktyvaus klausymosi svarbą dirbantiems medicinos srityje. Ji pažymi, kad šis bruožas itin svarbus slaugytojams, kadangi jie leidžia pažvelgti į pacientą holistiniu požiūriu ir taip suprasti sergančiųjų emocinius ir fizinius poreikius.

„Empatija skatina slaugytoją kurti pasitikėjimu grįstą ryšį su pacientu, padedantį sumažinti paciento neigiamus jausmus, tokius kaip nerimą, baimes, kurių pacientai, sirgdami įvairiomis ligomis, patiria tikrai nemažai. Aktyviai klausydamas slaugytojas giliau supranta paciento išreikštus jausmus ir kokią žinutę mums siunčia pacientai. Labai dažnu atveju pacientai labiau pasitiki slaugytojais, yra su jais atviresni nei su gydytojais, jaučia mažesnį barjerą bendraujant“, – dalinasi doc. dr. V. Piščalkienė.

Ji priduria, kad empatija ir klausymasis yra būtini efektyvaus komandos darbo dalis, kadangi siekiant bendro rezultato komandiniame darbe yra be galo svarbu išklausyti ir atsižvelgti į visų jos narių nuomonę.

2. Technologinis raštingumas.

I. Stonienė pažymi, kad šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį, todėl gebėjimas dirbti su medicininėmis informacinėmis sistemomis yra būtinas, kad būtų užtikrintas informacijos tikslumas, efektyvumas ir pacientų saugumas.

Pasak doc. dr. V. Piščalkienės, technologijų naudojimas yra labai svarbus šių dienų slaugytojų darbe, nes padeda užtikrinti efektyvesnę ir saugesnę pacientų slaugą.

„Dar prieš 10 metų buvo plačiai diegiamos popierinės ambulatorinės kortelės, ligos istorijos stacionare, slaugos dokumentacija, rašomi siuntimai konsultacijoms pas gydytojus, išrašomi vaistų receptai popierine forma. Šių dienų slaugytojas, neturintis elementarių kompiuterinio raštingumo įgūdžių, negalėtų dirbti nei vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje“, – technologinio raštingumo svarbą akcentuoja doc. dr. V. Piščalkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad skaitmeninės kompetencijos yra reikalingos stebint sunkias paciento būkles pagal objektyvius parametrus, vertinant jo būklę, atliekant diagnostines procedūras, laboratorinius tyrimus, administruojant vaistų paskyrimą, planuojant ir ruošiantis operacijoms ir įvairiais kitais klinikiniais atvejais.

„Galime pasidžiaugti informacinių technologijų plėtra gerinant įvairaus amžiaus asmenų, turinčių negalias, sveikatos priežiūrą. Kaip išskirtinį atvejį norėčiau paminėti pagalbines technologijas, pagrįstas tikslinėmis programėlėmis, reikalingas bendravimui su intelekto negalią ar autizmo spektro sutrikimus turinčiais asmenimis“, – sako Kauno kolegijos docentė.

Doc. dr. V. Piščalkienė priduria, kad Lietuva jau mažai atsilieka nuo kitų Vakarų šalių pagal imigrantų skaičių, kurių gimtoji kalba yra ne lietuvių. Daugelis, ypač vyresnio amžiaus slaugytojų prasčiau geba kalbėti angliškai, todėl kalbos vertėjų, kaip pagalbinės komunikacijos priemonės, naudojimas gali pagerinti teikiamų slaugos paslaugų kokybę.

3. Analitinis mąstymas.

Daugiau nei 70 proc. apklaustų įmonių mano, kad kūrybinis mąstymas ir analitinis mąstymas yra įgūdžiai, kurių svarba 2023–2027 m. labiausiai išaugs, rodo „Statista“ tyrimas, kurio metu buvo apklausta 11,3 mln. darbuotojų iš 803 organizacijų visame pasaulyje.

Daugiau nei 3500 darbuotojų vienijančios „InMedica grupės“ personalo vadovė I. Stonienė pažymi, kad analitinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių. Jis padeda sveikatos priežiūros specialistams greitai ir tiksliai priimti sprendimus įvertinant pacientų būklę.

„Gydytojas turi gebėti greitai įvertinti simptomus, suprasti jų galimas priežastis ir priimti sprendimą dėl diagnozės bei gydymo plano“, – sako Kauno kolegijos Praktikos ir karjeros dienų įmonės partnerės atstovė I. Stonienė.

4. Motyvacija ir savimonė.

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. operacinės slaugytoja Salvina Bagdonienė pabrėžia – motyvuotas darbuotojas užtikrins darbo rezultatų kokybę, dalyvaus komandiniame darbe.

„Kai išorinė motyvacija suderinama su vidine, pasiekiami patys geriausi darbo rezultatai. Vidinė motyvacija, kylanti iš žmogaus interesų, vertybių ir tikslų, yra pati tvirčiausia“, – dalinasi S. Bagdonienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad savimonė medicinos personalui taip pat yra labai svarbi: „Tinkamai vertinti save, savo santykį su aplinka, savo veiksmų rezultatus, girdėti atsiliepimus ir jais remiantis keistis, keisti savo darbo kokybę yra būtina. Tai sąlyga, užtikrinanti tobulėjimą.“

Anot S. Bagdonienės, natūralu, kad motyvacija ir savimonė eina greta – sąmoningas žmogus dažnai ras motyvacijos šaltinių tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe.

„Galiu pateikti pavyzdį, kaip operacinės slaugytojos motyvuojamos mylėti savo darbą, vertinti savo indėlį ir gilinti profesines žinias: joms organizuojama edukacija su paskaita apie chirurginių siūlų naujoves su praktine dalimi. Slaugytojos ir kiti darbuotojai turės galimybę pasipraktikuoti su mokomaisiais muliažais, naudojant tikrus chirurginius instrumentus bei naudojant jau pristatytus chirurginius siūlus. Gydytojas-chirurgas dalinsis žiniomis su kolegomis, vertins atliktus bandymus“, – pasakoja „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos padalinio vyr. operacinės slaugytoja S. Bagdonienė.

Jai antrina ir doc. dr. V. Piščalkienė, pažymėdama, kad šiuolaikiniam slaugytojui motyvacija ir savarankiškumas yra būtini dėl išplėstų jų veiklos kompetencijų, reglamentuojamų medicinos normose. Tik motyvuoti ir savarankiški slaugytojai, pasak jos, gali laiku ir efektyviai reaguoti į pacientų sveikatos iššūkius ir priimti savarankiškus sprendimus, ypač esant kompleksiškoms situacijoms.

„Šios savybės padeda užtikrinti geresnį darbo planavimą ir efektyvumą, taip sumažinant klaidų riziką. Motyvuoti slaugytojai atviresni naujų profesinių žinių įgijimui ir jų diegimui į slaugos praktiką, glaudesniam bendradarbiavimui su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais. Motyvacija taip pat svarbus veiksnys užkertant kelią perdegimo sindromui, kuris ypač ryškus slaugytojų tarpe Lietuvoje“, – dalinasi doc. dr. V. Piščalkienė.

5. Patikimumas ir dėmesys detalėms.

„Nordclinic“ ortopedijos ir bariatrijos padalinio vyr. bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Lazauskienė sako, kad patikimumas ir dėmesys detalėms yra labai svarbūs aspektai slaugoje, kadangi jie lemia pacientų saugumą ir komfortą.

„Pacientai ir jų artimieji turi jausti, kad gali pasikliauti slaugytojo kompetencija ir atsakomybe, kad slaugytojas atliks užduotis be klaidų, laikysis nurodymų ir etikos principų. Patikimumas reikalauja ne tik profesinių įgūdžių, bet ir asmeninės slaugytojo atsakomybės“, – dalinasi A. Lazauskienė.

Ji akcentuoja, kad dėmesys detalėms yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nes net mažiausia klaida gali turėti rimtų pasekmių. Slaugytojas turi mokėti vertinti kiekvieną paciento būklės detalę, stebėti gyvybines funkcijas, surinkti tikslią informaciją apie sveikatos nusiskundimus, tiksliai pildyti dokumentaciją, laikytis visų higienos ir procedūrų reikalavimų.

„Dėmesys detalėms užkerta kelią galimoms komplikacijoms, užtikrina sklandžią diagnozės ir gydymo eigą bei kokybę, padeda stiprinti paciento pasitikėjimą“, – priduria A. Lazauskienė.

Straipsnis publikuotas „Kauno dienoje“