Naujienos

Dr. Andrius Brusokas:

Kolegijos išgyvena išties esminį transformacijos laikotarpį nacionalinių reikalavimų kontekste. Pradedant nuo esminių pokyčių dėstytojų pareigybių struktūroje, kuri dabar yra analogiška universitetų dėstytojų pareigybių struktūrai, reikalavimų docentų, asistentų, jaunesniųjų asistentų, t. y. tyrėjų kompetencijoms, kurias nustato Lietuvos mokslo tarybos teisės aktai, toliau pamažu vyksta perėjimas ir prie ekspertinio mokslo vertinimo, kurio iki šiol kolegijos, lyginant su universitetais, neturėjo.

Reaguojant į šiuos pokyčius, ir mes iš esmės rengiamės šiam kokybiniam pokyčiui, ypatingai norėdami sutelkti kompetentingą tyrėjų kolektyvą bei didesnį dėmesį skirdami mokslo vadybos kokybei instituciniu lygmeniu. Reikia pripažinti, jog naujai patvirtinta dėstytojų pareigybių sistema ir kuriamas Kauno kolegijos mokslo vadybos modelis suteikia daugiau laisvės atskleisti dėstytojų potencialą. 6 pareigybių sistema, apimanti tyrėjus ir dėstytojus, išties yra unikali, leidžianti kiekvienam tyrėjui pirmiausia įsivertinti save, kurioje pareigybėje jis pozicionuoja save maksimaliai įvertindamas docentui ar asistentui keliamas kokybinius reikalavimus.

Skatiname, kad tyrėjai koncentruotųsi tik į tiriamąją veiklą, netgi atsisakydami darbo su studentais auditorijose, jeigu tai jiems trukdo sutelkti pastangas kokybiškai vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. Mums labai svarbus docentų, kaip tyrėjų grupių vadovų, vaidmuo, kuriame šalia tyriminės kompetencijos ne mažiau reikšminga dedamoji – vadybinė kompetencija. Sistemingas darbas tyrėjų grupėse yra esminis pokytis mūsų aukštojoje mokykloje. Iki šiol turėjome fragmentines iniciatyvas, bendradarbiaujant atskiriems tyrėjams rengiant publikacijas ir vykdant MTEP užsakomąją veiklą. Naujasis konceptas grįstas bendruomeniškumo, komandinio darbo principais, atviru dialogu išgirstant kiekvieno tyrėjo ekspertiškumą, sudarant galimybes atskleisti jų potencialą, siekiant tyrėjų grupės strateginių tikslų.

Paskutinius pusę metų turėjome daug ir įvairių susitikimų su Lietuvos universitetų, mokslo centrų, institutų vadovais, su kuriais vieningai sutarėme dėl bendradarbiavimo vystant mokslinę projektinę ir MTEP veiklas. Didžiulis iššūkis yra mokslo infrastruktūros klausimas, kurio sistemingas vystymas yra naujas kolegijų sektoriui. Vienose studijų kryptyse Kauno kolegija yra jau stipriai pažengusi, kaip, pavyzdžiui, kosmetologijos srityje vykdomi MTEP tyrimai, turime aukšto lygmens laboratorijas, kitose, įvertinę prioritetines mokslo kryptis, turimą žmogiškąjį potencialą bei jo pastangas, esame numatę investicijas.

Dr. Inga Stravinskienė:

Kur strategiškai kreipiame Kauno kolegijos mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno kryptis? Be abejonės, ten, kur reikalingi visuomenėje, versle tokio pobūdžio tyrimai, kur identifikuojamas išties realus socialinis ir ekonominis poveikis. Geriausias to indikatorius – ūkio subjektų užsakymai. Jeigu tyrimus, mūsų kuriamus ir pritaikomus produktus, užsako verslo ir kito tipo organizacijos, vadinasi, išties esame reikalingi, reikalingi ir aktualūs mūsų atliekami tyrimai. Mokslinių taikomųjų tyrimų ir meno kryptis taip pat orientuojame ten, kur matome, kad turime kompetencijas, tyrėjų proaktyvumą, jų norą kurti, telkti papildomai pritraukiant naujus tyrėjus, vykdant tyrėjų tinklaveiką.

Svarbu pažymėti tai, kad lapkričio 22 dieną vykusiame Akademinės tarybos posėdyje patvirtinome penkias prioritetines Kauno kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei meno kryptis: 1) sveikatingumas ir maistas; 2) technologinė pažanga ir socialinės inovacijos darniam vystymuisi; 3) informacijos ir ryšių technologijos verslui ir švietimui; 4) švietimas ir socialinės paslaugos visuomenei; 5) menas ir kultūra. Kiekviena iš šių stambių krypčių detalizuota į smulkesnes tematikas, kurias kryptingai plėtojant vystys tam tikslui suburtos tyrėjų grupės, vadovaujamos mūsų docentų.

Sveikatingumo ir maisto srityje ir toliau bus vykdomi tyrimai tokiose tematikose kaip visuomenės sveikatos stiprinimas ir tvarumas, sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimas, medicinos technologijų tyrimai (inovatyvūs produktai sveikatai), reabilitacija ir gyvenimo kokybė, amžėjimo procesų valdymas ir prevencija. Technologinės pažangos ir socialinių inovacijų darniam vystymuisi srityje dėmesys telkiamas į tokias tematikas kaip tvarios technologijos ir inžinerinės inovacijos, verslo inovacijos ir antreprenerystė darniam vystymuisi, skaitmeninė transformacija ir komunikacija. Informacijos ir ryšių technologijų verslui ir švietimui kryptis nukreipta į tokias dedamąsias kaip duomenų mokslas bei skaitmeninės medijos produktų kūrimas. Švietimas ir socialinės paslaugos visuomenei apima tokias tematikas kaip ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, suaugusių mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, socialinis darbuotojas ir socialinės paslaugos. Meno ir kultūros kryptis telkiama į dailės kūrinius ir dizaino kūrinius.

Krypčių išskyrimas buvo grįstas turimu moksliniu įdirbiu šioje srityje, žmogiškuoju tyriminiu potencialu, turimomis bei planuojamomis investicijomis į mokslo infrastruktūrą, plėtojamomis strateginėmis tarptautinėmis partnerystėmis. Taip pat vyko diskusijos ir aptarimai fakultetuose. Visos tematikos susietos su vykdomomis studijomis, siekiant, kad studijos būtų grindžiamos mokslu. Taip pat dar vienas svarbus aspektas, įtraukiant duomenų mokslo vystymo tematiką, yra susijusi su šiais metais laimėtu Europos universitetų aljanso kūrimu, kuriame susijungs keturių klasikinių universitetų (Ispanijoje, Prancūzijoje, Albanijoje, Italijoje) ir trijų taikomųjų mokslų universitetų (tame tarpe ir Kauno kolegijos, Vokietijos, Suomijos) kompetencijos ir pajėgumai, vystant mokslinius fundamentalius ir taikomuosius tyrimus būtent duomenų mokslo tema.

Taip pat Akademinėje taryboje buvo patvirtintas ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei meno veiklos valdymo aprašas, kuriuo remiantis artimiausiu metu žadame pasirengti atskirų MTEP ir meno veiklų strategijas, tyrėjų grupių planus, kur ypatingas dėmesys bus skiriamas didesnę vertę kuriančioms MTEP ir meno veikloms, telkiant į ilgalaikę perspektyvą orientuotus finansus ir žmogiškuosius išteklius. Ypatingą dėmesį skirsime mokslinei projektinei veiklai su kitomis aukštosiomis mokyklomis, verslu, kitomis organizacijomis – tai didžiulė galimybė vykdyti plačios apimties, svaresnius tyrimus. Be abejonės, akcentas – užsakomosios MTEP ir meno veiklos, atliekant kolegijų misiją atitinkančius taikomuosius tyrimus. Juolab, kad diskusijose su Lietuvos mokslo taryba (LMT) jau buvo pozityvus žvilgsnis į tai, kad kolegijoms bus įskaitomi ir užsakomieji MTEP projektai su verslu. Labai tikimės, kad taip ir bus padaryta.

Džiaugiamės, kad Kauno kolegijos šiais metais pirmą kartą teiktos mokslo infrastruktūros paraiškos LMT buvo kokybiškai įvertintos – buvo finansuoti net du mokslo infrastruktūros projektai fotografijos ir restauravimo bei konservavimo srityje. Vis dėlto tikimės, kad konkurencinės sąlygos, siekiant gauti finansavimą tokio pobūdžio tyrimams plėtoti, bus peržiūrėtos ir tam tikrų projektinių kvietimų atveju nereikės „atsistoti į vieną gretą su universitetais“, kur sukauptas potencialas yra išties skirtingas ir konkuruoti kartais tiesiog neįmanoma.

Džiugu tai, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste Kauno kolegijoje turime tikrai konkurencingus atlyginimus tyrėjams. Taip pat įdarbiname vis daugiau tyrėjų iš užsienio. Tad labai kviečiame visus turinčius kompetencijas šiose srityse tyrėjus prisijungti prie Kauno kolegijos akademinio kolektyvo, siekiant kartu kurti ir prisidėti prie išties reikšmingo visuomenei poveikio kūrimo per MTEP.