Pirmadienis, 7:15 ryto. Termometras rodo minus penkiolika, o automobilis tyli. Raktelis pasuktas, prietaisų skydelis trumpam sumirksi ir – nieko. Jokio starterio sukimo, jokio variklio dūzgimo. Tik tyla ir šąlančios rankos.
Ši situacija šią savaitę pasikartojo tūkstančiuose Lietuvos kiemų. Šalčiai, atėję staiga po ilgo šilto periodo, užklupo daugelį netikėtai. Ir didžiausia auka – akumuliatoriai, kurie tiesiog neatlaikė temperatūros šuolio.
Kodėl būtent dabar?
Lietuvos klimatas pastaraisiais metais tapo nenuspėjamas. Vienuolika žiemų iš eilės buvo šiltos – be tikrų speigų, be ilgų šalčių periodų. Daugelis priprato prie švelnių žiemų ir pamiršo, ką reiškia tikras šaltis.
Bet šiemet gamta nusprendė priminti. Po neįprastai šilto lapkričio ir gruodžio pradžios temperatūra per kelias dienas nukrito daugiau nei dvidešimt laipsnių. Iš pliusinių iki gilaus minuso. Tai sukėlė grandininę reakciją problemų – nuo užšalusių vamzdžių iki negyvo automobilio kieme.
Akumuliatoriams tokie staigūs pokyčiai – didžiausias išbandymas. Jei baterija jau buvo silpna, jei ji kelis metus nebuvo tikrinta ar keista – pirmas rimtas šaltis ją tiesiog „pribaigė”.
Kas vyksta akumuliatoriuje šąlant
Švino-rūgštinis akumuliatorius, koks yra daugumos automobilių, veikia cheminės reakcijos principu. Šilumoje reakcija vyksta sparčiai, šaltyje – lėtėja. Kuo žemesnė temperatūra, tuo mažiau energijos akumuliatorius gali atiduoti.
Skaičiai kalba patys už save: esant nuliui laipsnių, akumuliatorius išlaiko apie 80 procentų savo galios. Minus dešimtyje – jau tik 50 procentų. Minus dvidešimtyje – vos 40 procentų.
Tuo pat metu varikliui užvesti šaltyje reikia daugiau energijos. Alyva sutirštėja, starteris turi suktis stipriau. Gaunasi dvigubas smūgis: akumuliatorius duoda mažiau, o reikia daugiau.
Jei baterija nauja ir pilnai įkrauta – ji atlaikys. Bet jei ji trejų metų, jei vasarą buvo keletas trumpų kelionių, kurios neužkrovė iki galo, jei rudenį niekas jos nepatikrino – pirmas rimtas šaltis tampa paskutiniu.
Ženklai, kuriuos ignoravome
Dauguma problemų neprasideda staiga. Akumuliatorius siunčia signalus likus savaitėms ar mėnesiams iki galutinio gedimo.
Lėtesnis starterio sukimas – jei variklis užsiveda ne iš karto, o starteris „tempia”, tai pirmas perspėjimas. Šiltu oru dar pavyksta, bet tai tik laiko klausimas.
Pritemdytos lemputės – kai variklis neveikia, o žibintai šviečia silpniau nei įprastai, akumuliatorius jau nebepajėgus atiduoti pilnos galios.
Elektrikos problemos – langų kėlikliai veikia lėčiau, radijas pats išsijungia, prietaisų skydelis mirksi. Visa tai – silpstančio akumuliatoriaus požymiai.
Bėda ta, kad šiuos ženklus lengva ignoruoti. „Dar veikia” – sakome sau ir važiuojame toliau. Iki to ryto, kai nebeveikia.
Ką daryti, kai jau nutiko
Automobilis neužsiveda, esate kieme, laikas skaičiuojamas. Keletas variantų.
Užvedimo laidai – klasika, kuri veikia. Reikia kito automobilio su veikiančiu akumuliatoriumi ir laidų. Sujungiate pliusą su pliusu, minusą su mašinos kėbulu (ne su akumuliatoriaus minusu – tai svarbu), paleidžiate pagalbinį variklį, palaukiate minutę ir bandote užvesti savo. Dažniausiai pavyksta.
Nešiojamas paleidėjas (jump starter) – kompaktiškas įrenginys, kuris leidžia užsivesti be kito automobilio. Modernus sprendimas tiems, kurie nori būti nepriklausomi.
Iškviesti pagalbą – jei neturite nei laidų, nei pagalbininko, lieka skambinti. Kelių pagalba, draugas su laidais, techninė pagalba – kas greičiau atvyks.
Bet svarbiausia suprasti: jei akumuliatorius neatlaikė šalčio, jį užkrovus ar užvedus problema neišnyko. Baterija jau parodė savo silpnumą. Artimiausiu metu ji vėl nuvilti.
Įkrovimas: ne visi būdai vienodi
Po sėkmingo užvedimo pirma mintis – nuvažiuoti kur nors toli, kad akumuliatorius užsikrautų. Tai veikia, bet tik iš dalies.
Generatorius įkrauna akumuliatorių važiuojant, bet ne taip efektyviai kaip specializuotas įkroviklis. Ypač šaltyje, kai dalis energijos eina šildymui, apšvietimui, sėdynių šildymui – viskas konkuruoja dėl generatoriaus galios.
Be to, generatoriaus įkrovimas nėra „protingas” – jis tiesiog stumia srovę, neatsižvelgdamas į akumuliatoriaus būklę. Tai gali pakrauti, bet nepilnai, ne optimaliai.
Specialus akumuliatorių įkroviklis – kitas reikalas. Modernūs įkrovikliai turi „protingą” įkrovimo algoritmą: pradeda lėtai, palaipsniui didina srovę, pilnai užkrovę pereina į palaikymo režimą. Kai kurie turi ir diagnostikos funkciją – parodo akumuliatoriaus būklę, ar jis dar vertas įkrovimo, ar jau tik keitimui.
Žiemai turėti įkroviklį garaže – ne prabanga, o būtinybė. Ypač jei automobilis stovi lauke, jei kelionės trumpos, jei akumuliatorius jau ne pirmos jaunystės.
Prevencija: ko nepadarėme rudenį
Idealiu atveju akumuliatorius turėtų būti patikrintas kiekvieną rudenį prieš šaltąjį sezoną. Servisai turi testerius, kurie per kelias minutes parodo baterijos būklę – įkrovimo lygį, galią, vidinę varžą.
Jei akumuliatoriui daugiau nei treji metai – jis jau rizikos zonoje. Ketveri-penkeri – beveik garantuota, kad artėja pabaiga. Geriau pakeisti rudenį savo noru nei stovėti šąlančiame kieme žiemos rytą.
Kitas dalykas – terminalo kontaktai. Druskingas, oksiduotas kontaktas blogina elektros perdavimą. Valymas – paprasta procedūra, kurią galima atlikti patiems arba servise.
Galiausiai – važinėjimo režimas. Trumpos kelionės po kelis kilometrus akumuliatoriui žalingos – jis neužsikrauna iki galo. Jei dažniausiai važiuojate trumpus atstumus, periodinis ilgesnis pasivažinėjimas arba įkrovimas naminiu įkrovikliu tampa būtinybe.
Atsarginiai variantai: ką turėti po ranka
Automobilio akumuliatorius – ne vienintelis, kuris kenčia nuo šalčio. Žiemą dažniau išsikrauna ir kiti mūsų kasdieniniai prietaisai.
Telefonai – ličio jonų baterijos nemėgsta šalčio. Telefonas, kuris kambario temperatūroje rodo 50 procentų, šaltyje gali išsijungti per kelias minutes. Nešioti arčiau kūno, kišenėje po striuke – paprastas sprendimas.
Elektriniai įrankiai – jei naudojate akumuliatorinius gręžtuvus, pjūklus ar kitus įrankius lauke žiemą, jų baterijos taip pat kenčia. Laikyti šiltai, įkrauti kambario temperatūroje.
Avarinis apšvietimas – prožektoriai, žibintuvėliai, avarinio apšvietimo komplektai. Žiemą, kai tamsu ir ryte, ir vakare, jie reikalingesni nei bet kada.
Turėti namuose ar garaže kelis atsarginius akumuliatorius – įvairiems prietaisams, įvairioms situacijoms – praktiška investicija. Kai prireikia – jie jau po ranka, įkrauti ir paruošti.
Elektromobilių savininkai: atskira istorija
Elektromobilių baterijos – kitokios technologijos, bet šalčio taip pat nemėgsta. Žiemą elektromobilio rida sumažėja – kartais iki 30-40 procentų, priklausomai nuo modelio ir temperatūros.
Priežastis dvejopa: pati baterija šaltyje mažiau efektyvi, o dalis energijos eina salono šildymui. Benzininis automobilis šildo saloną „nemokama” variklio šiluma, elektromobilis – baterijos energija.
Patarimai elektromobilių savininkams: kraukite bateriją, kol automobilis dar šiltas po kelionės; naudokite išankstinio šildymo funkciją, kol automobilis dar prijungtas prie tinklo; planuokite keliones su atsarga, ypač šalčiausiais mėnesiais.
Keli žingsniai rytojui
Šalčiai atėjo ir išeis. Bet jie sugrįš – gal po savaitės, gal po mėnesio, gal kitą žiemą. Klausimas ne „ar”, o „kada”.
Pirma – patikrinti akumuliatorių. Jei automobilis užsivedė sunkiai ar visai neužsivedė – tai signalas. Nuvažiuoti į servisą, patikrinti, įvertinti. Jei baterija silpna – keisti dabar, kol yra pasirinkimas, ne tada, kai vėl stovėsite šąlančiame kieme.
Antra – įsigyti įkroviklį. Ne brangiausią, ne sudėtingiausią – tiesiog patikimą, tinkamą jūsų automobilio akumuliatoriui. Jis atsipirks per pirmą kartą, kai jo prireiks.
Trečia – peržiūrėti atsargas. Ar turite užvedimo laidus? Ar yra atsarginių baterijų prietaisams? Ar žibintuvėlis veikia?
Žiema Lietuvoje – nenuspėjama. Gali būti šilta iki pat Kalėdų, o gali per naktį pasikeisti. Tie, kurie pasiruošę – tiesiog užsiveda ir važiuoja. Tie, kurie ne – skambina pagalbai ir šąla.
Geriau būti pasiruošusiems.
