Artimo žmogaus netektis – vienas skausmingiausių gyvenimo momentų. Tuo pačiu metu, kai gedulas užvaldo mintis, reikia priimti dešimtis praktinių sprendimų. Dokumentai, datos, vietos, ceremonijos – visa tai negali laukti, nors galva visai kitur.
Šis tekstas – ne apie skausmą. Jis apie praktinius dalykus, kuriuos žinant lengviau susiorientuoti tada, kai laiko galvoti nėra.
Pirmosios valandos: ką daryti iš karto
Kai mirtis įvyksta namuose, pirmiausia kviečiamas gydytojas, kuris konstatuoja mirtį ir išrašo mirties liudijimą. Jei žmogus mirė naktį – galima palaukti iki ryto. Niekas nereikalauja skambinti vidurnaktį.
Kai mirtis įvyksta ligoninėje – personalas pasirūpina formalumais. Jums praneš, kada galėsite atvykti ir ką daryti toliau.
Mirties liudijimas – dokumentas, be kurio niekas nevyksta. Jį reikia užregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje per tris dienas. Tik po registracijos gaunamas mirties įrašas, kuris reikalingas visoms tolesnėms procedūroms.
Laidojimo namų pasirinkimas
Galima viską organizuoti patiems – teoriškai. Praktiškai daugelis pasirenka visos laidojimo paslaugos iš vienos įmonės. Ne dėl to, kad patys nesugebėtų, o dėl to, kad tuo metu jėgų koordinuoti dešimtis dalykų paprasčiausiai nėra.
Laidojimo namai perima didžiąją dalį rūpesčių: transportavimą, paruošimą, dokumentus, koordinavimą su kapinėmis ar krematoriumais, ceremonijos organizavimą. Jūs priimate sprendimus, jie vykdo.
Kainos skiriasi, bet svarbu suprasti, ką apima bazinė paslauga ir kas papildoma. Geri laidojimo namai viską paaiškina iš anksto, be nemalonių siurprizų paskutinę minutę.
Laidojimas ar kremavimas
Lietuvoje vis dar dominuoja tradicinis laidojimas, bet kremavimas populiarėja. Abu variantai turi savų aspektų.
Tradicinis laidojimas reikalauja kapo vietos. Jei šeima turi vietą kapinėse – paprasčiau. Jei ne – reikia kreiptis į kapinių administraciją. Vilniuje ir kituose didmiesčiuose vietų trūkumas – reali problema, kartais tenka laukti arba rinktis tolimesnes kapines.
Kremavimas – lankstesnis laiko prasme. Urną galima laidoti kapinėse, kolumbariume, išbarstyti specialioje vietoje ar net laikyti namuose (nors pastarasis variantas Lietuvoje retas).
Kaina panaši, kartais kremavimas šiek tiek brangesnis dėl paties proceso. Bet kapo vietos kaina gali smarkiai pakeisti bendrą sumą.
Ceremonijos: religinė ar civilinė
Dauguma Lietuvoje vis dar renkasi katalikiškas laidotuves. Bet civilinės ceremonijos tampa vis priimtinesne alternatyva – ypač kai velionis nebuvo praktikuojantis tikintysis.
Katalikiškoms laidotuvėms reikia susitarti su parapijos kunigu. Jei velionis priklausė parapijai – paprasčiau. Jei ne – irgi įmanoma, tik gali reikėti papildomo bendravimo.
Civilinė ceremonija – lankstesnė. Galima pasikviesti ceremonmeisterį arba tiesiog leisti artimiesiems pasakyti kelis žodžius. Nėra griežto formato, galima pritaikyti pagal velionio asmenybę ir šeimos pageidavimus.
Šarvojimas: namuose, šarvojimo salėje ar bažnyčioje
Seniau šarvojimas namuose buvo norma. Šiandien dauguma renkasi šarvojimo sales – dėl patogumo ir praktinių priežasčių.
Šarvojimo salės paprastai veikia prie laidojimo namų arba kapinių. Jos pritaikytos atsisveikinimui – yra vietos lankytojams, tinkamas apšvietimas, visa reikalinga infrastruktūra.
Šarvojimo trukmė – paprastai viena ar dvi dienos. Tai laikas, kai draugai ir tolimesni giminės gali atsisveikinti. Kaina skaičiuojama už parą.
Kiek kainuoja laidotuvės
Klausimas, kurį visi turi, bet nedrįsta garsiai užduoti. Atsakymas – priklauso nuo daugelio faktorių.
Minimalistinės laidotuvės, be didelių ceremonijų, paprastame karste, su kremacija – gali tilpti į 1500-2500 eurų. Tai apima būtiniausias paslaugas, transportavimą, dokumentus.
Vidutinės laidotuvės su šarvojimu, ceremonija, tradiciniu laidojimu – 3000-5000 eurų. Čia įeina karstas, šarvojimo salės nuoma, transportas, kapavietės sutvarkymas.
Prabangesnės ceremonijos su gėlėmis, muzika, išskirtiniais karstais, paminklais – gali siekti 7000-10000 eurų ir daugiau.
Svarbu atsiminti: gedulas nematuojamas pinigais. Paprastos, bet orios laidotuvės – ne mažiau pagarbios nei brangios.
Dokumentai ir formalumai
Po laidotuvių biurokratija nesibaigia. Reikės tvarkyti paveldėjimą, atšaukti sutartis, informuoti įvairias institucijas.
Mirties įrašo kopijų prireiks daug – užsakykite bent 5-10 iš karto. Bankai, draudimo bendrovės, notarai – visi norės originalą arba tvirtintą kopiją.
Jei velionis turėjo nekilnojamojo turto, banko sąskaitų, automobilį – prasideda paveldėjimo procesas. Rekomenduojama kreiptis į notarą per pirmus tris mėnesius po mirties.
Parama gedėtojams
Valstybė moka vienkartinę laidojimo pašalpą – šiuo metu apie 400-500 eurų. Sumą gauna tas, kas faktiškai apmokėjo laidojimo išlaidas. Kreiptis reikia į Sodrą su mirties įrašu ir laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais.
Jei velionis dirbo – darbdavys kartais skiria papildomą paramą. Jei buvo pensininkas – gali priklausyti nepanaudotos pensijos dalis.
Kai kurios savivaldybės turi papildomų paramos programų mažas pajamas turintiems asmenims. Verta pasiteirauti socialinės paramos skyriuje.
Planavimas iš anksto: ar verta
Kai kurie žmonės iš anksto susitaria dėl savo laidotuvių – pasirenka paslaugas, kartais net sumoka. Tai palengvina artimiesiems – jiems lieka tik įvykdyti valią, ne priimti sprendimus per skausmą.
Tai nėra įprasta Lietuvoje, bet tampa vis priimtinesnė. Ypač tarp vyresnių žmonių, kurie nori palengvinti naštą savo vaikams.
Vienas skambutis gali palengvinti viską
Sunkiausiu momentu svarbiausia žinoti, kad yra kur kreiptis. Profesionalūs laidojimo namai ne tik organizuoja ceremonijas – jie veda per visą procesą, padeda su dokumentais, pataria, kai nežinote ką daryti.
Žmonės dažnai atsimena ne pačias laidotuves, o tai, kaip jautėsi per jas. Kai organizaciniai dalykai tvarkingi – lieka erdvės gedului ir atsisveikinimui.
