Sniegas tirpsta, temperatūra kyla, dienos ilgėja. Pavasaris žada atsinaujinimą, tačiau kartu atneša ir nematomą svečią – perteklinę drėgmę. Ji slenka pro pamatų siūles, kaupiasi rūsiuose, sėda ant sienų. Ir jei laiku nesusitvarkote – pasekmės gali kainuoti brangiai.
Kodėl pavasaris – drėgmės pikas
Žiemą šildome namus, oras sausinamas natūraliai. Tačiau pavasarį situacija keičiasi. Lauke dar vėsu, bet nebešąla. Gruntas prisigėręs vandens, tirpstantis sniegas papildomai drėkina žemę aplink pastatą.
Pro mikroporas, siūles, netgi mikroskopinius plyšelius drėgmė keliauja į vidų. Rūsiai, garažai, pirmo aukšto patalpos – pirmieji taikiniai. Bet problema nesustoja – drėgmė kyla aukštyn, pasiekia miegamuosius, svetaines.
Tai vyksta tyliai. Kartais pastebime tik tada, kai kampe pasirodo pelėsis arba pradeda keistai kvepėti drabužiai spintoje.
Ženklai, kad drėgmės per daug
Kai kurie simptomai akivaizdūs, kiti – ne.
Rasojantys langai ryte. Jei prabudę matote vandens lašus ant stiklo vidaus pusės – tai signalas. Oras per drėgnas, drėgmė kondensuojasi ant šalto paviršiaus.
Specifinis kvapas. Sunku apibūdinti, bet atpažįstamas – musų, pelėsio, senumo aromatas. Jei užuodžiate ką nors panašaus rūsyje ar spintoje – problema jau egzistuoja.
Atšokęs tapetas ar dažai. Drėgmė kaupiasi po dangomis, jas pakeldama ir atskiria nuo sienos.
Baltų ar žalsvų dėmių atsiradimas. Tai pelėsis arba druskų išsiskyrimas – abu ženklai rodo drėgmės perteklių.
Padidėjusios sąskaitos už šildymą. Drėgnas oras sunkiau šildomas. Jei pavasarį vis dar kūrenate nemažai, o namuose nejauku – galbūt problema ne temperatūroje.
Vėdinimas neišspręs visko
Pirmoji daugelio reakcija – atidarysiu langus, išvėdinsiu. Tai padeda, bet tik iš dalies.
Pavasarį lauko oras dažnai taip pat drėgnas. Ypač ryte, kai rūkas ar šalnos dar neišgaravo. Vėdindami tokiu metu galite situaciją net pabloginti – įleisti dar daugiau drėgmės.
Be to, kai kurios patalpos – rūsiai, vonios be langų, sandėliukai – tiesiog negali būti tinkamai vėdinamos natūraliai. Čia reikia techninio sprendimo.
Modernus drėgmės surinkėjas veikia paprastai: traukia drėgną orą, surenka vandenį į talpą, grąžina sausą orą atgal. Per parą gali surinkti nuo kelių iki keliolikos litrų vandens – priklausomai nuo patalpos dydžio ir drėgmės lygio.
Kur drėgmės surinkėjas reikalingiausias
Ne visos patalpos vienodai pažeidžiamos.
Rūsiai ir pusrūsiai. Čia drėgmė kaupiasi natūraliai – žemiau grunto lygio, prastas vėdinimas, šaltos sienos. Jei turite rūsį, pavasarinis drėgmės surinkėjo paleidimas turėtų tapti rutina.
Garažai. Ypač jei jungiate prie namo. Drėgmė iš garažo migruoja į gyvenamąsias patalpas.
Vonios kambariai be langų. Natūralaus vėdinimo nėra, o drėgmės šaltinių – apsčiai.
Skalbyklos. Džiūstantys drabužiai, veikianti skalbyklė – nuolatinis drėgmės generatorius.
Miegamieji. Naktį žmogus išskiria apie pusę litro drėgmės vien kvėpuodamas. Jei miegamasis mažas, o jame miega du žmonės – drėgmė kaupiasi greitai.
Pelėsis: kai problema jau rimta
Jei pastebėjote pelėsį – drėgmės problema jau seniai egzistuoja. Pelėsis ne tik atrodo bjauriai – jis kenksmingas sveikatai.
Pelėsio sporos sukelia alergiją, kvėpavimo problemų, galvos skausmą. Ypač jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie turi kvėpavimo sistemos ligų.
Pašalinti pelėsį paviršutiniškai nepakanka – jei drėgmės problema neišspręsta, jis sugrįš. Pirmiausia reikia normalizuoti drėgmės lygį, tada valyti ir dezinfekuoti pažeistas vietas.
Optimalus drėgmės lygis gyvenamosiose patalpose – 40-60 procentų. Jei higrometras rodo daugiau – laikas veikti.
Kada geriausia įsigyti
Pavasaris – idealus metas. Vasarą drėgmės problema atslūgsta natūraliai – šiltas oras, saulė, geresnis vėdinimas. Rudenį ji grįžta, žiemą šildymas padeda kontroliuoti.
Bet būtent pavasarį, kai tirpsta sniegas ir drėgmė aktyviausia, turėti drėgmės surinkėją reiškia ramybę. Ne kovą su pasekmėmis, o prevenciją.
Be to, pavasarį parduotuvėse dažnai būna akcijos – sezoninė prekė, pardavėjai nori parduoti. Galimybė sutaupyti ir išspręsti problemą vienu metu.
Jūsų namai to verti. Ir jūsų plaučiai taip pat.