Rusijos aukščiausi pareigūnai pirmą kartą viešai įvardijo, kokių priemonių imsis, jei Vakarų šalys toliau bandys blokuoti ar konfiskuoti Rusijos laivus. Grasinimų sąraše – ne tik atsakomieji veiksmai prieš Europos laivybą, bet ir karinių pajėgų dislokavimas „tolimuose jūrų rajonuose”.

Ypač dėmesį patraukė vienas sakinys, kuriame konkrečiai paminėtos Baltijos šalys.

Kas paskatino šiuos pareiškimus

Vakarų šalys nuo karo Ukrainoje pradžios įvedė daugiau nei 30 000 sankcijų Rusijai. Dalis jų tiesiogiai nukreiptos prieš Rusijos laivyną ir naftos eksportą – bandoma blokuoti tanklaivius, kurie, kaip įtariama, gabena Rusijos naftą apeinant sankcijas.

Šių metų sausį situacija įgavo naują posūkį. Jungtinės Valstijos konfiskavo su Rusijos vėliava plaukiojantį naftos tanklaivį – oficialiai siekdamos apriboti Venesuelos naftos eksportą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tokius veiksmus pavadino piratavimu.

Dabar Maskva perspėja, kad tokie veiksmai gali turėti rimtų pasekmių.

Ką tiksliai pasakė Putino sąjungininkas

Nikolajus Patruševas – ilgametis Putino patarėjas ir Rusijos jūrų komiteto pirmininkas – Rusijos žiniasklaidai davė interviu, kuriame išdėstė Kremliaus poziciją.

Jo teigimu, Rusija galėtų pasinaudoti savo kariniu jūrų laivynu, kad užkirstų kelią Europos pajėgoms konfiskuoti Rusijos laivus. Be to, Maskva esą gali imtis atsakomųjų priemonių prieš pačią Europos laivybą.

Labiausiai dėmesį patraukė ši citata: „Jeigu mes nesuteiksime jiems aštraus pasipriešinimo, greitai britai, prancūzai ir net Baltijos šalys taps tokios arogantiškos, kad bandys blokuoti mūsų šalies prieigą prie jūrų.”

Patruševas taip pat užsiminė apie planus dislokuoti „reikšmingas pajėgas” tolimuose jūrų rajonuose – įskaitant regionus, esančius toli nuo Rusijos sienų.

Kodėl paminėtos Baltijos šalys

Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – paminėjimas šiame kontekste nėra atsitiktinis.

Visos trys valstybės yra NATO narės ir aktyviai remia Ukrainą. Be to, Baltijos jūra yra strategiškai svarbus regionas Rusijos laivynui – per ją eina dalis Rusijos prekybos ir naftos eksporto maršrutų.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje fiksuojama daugiau incidentų – įskaitant pažeistus povandeninius kabelius, kurių priežastys vis dar tiriamos. Regiono įtampa akivaizdžiai auga.

Ką tai reiškia praktiškai

Ekspertai pabrėžia, kad tokie pareiškimai dažnai yra retorika, skirta vidinei Rusijos auditorijai ir psichologiniam spaudimui Vakarams. Tačiau ignoruoti jų visiškai negalima.

Rusija turi pajėgumų veikti Atlanto vandenyne ir Baltijos jūroje. Jos laivynas, nors ir nusileidžiantis NATO bendram pajėgumui, gali kelti grėsmę civilinei laivybai tam tikruose regionuose.

Kita vertus, bet koks tiesioginis veiksmas prieš NATO šalių laivus ar infrastruktūrą reikštų tiesioginę konfrontaciją su Aljansu – scenarijų, kurio Maskva iki šiol vengė.

Kaip reaguoja Vakarai

Kol kas oficialių Vakarų šalių reakcijų į šiuos konkrečius pareiškimus nėra. Tačiau NATO jau anksčiau yra pabrėžusi, kad stiprina savo buvimą Baltijos regione ir yra pasiruošusi ginti visas Aljanso nares.

Europos Sąjunga taip pat svarsto papildomas priemones prieš Rusijos „šešėlinį laivyną” – senus tanklaivius, kurie gabena naftą apeinant sankcijas ir dažnai neturi tinkamo draudimo.

Situacija lieka įtempta, o retorika – vis aštresnė.