Lietuvoje vis garsiau diskutuojama apie tai, kodėl APVA parama saulės elektrinei dažniausiai suteikiama tik tada, kai elektrinė jau yra įrengta. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista: juk logiška būtų gauti paramą iš anksto ir tik tada montuoti.
Visgi, praktika kitokia ir tam yra labai aiškios finansinės, administracinės ir teisinės priežastys.
Kodėl parama suteikiama „po įrengimo“, o ne „prieš“?
APVA parama saulės elektrinei veikia kompensavimo principu. Tai reiškia, kad žmogus arba įmonė turi pirmiausia investuoti į įrangą ir montavimą, o tuomet pateikti dokumentus, įrodančius, kad darbai atlikti, ir tik tada gauti dalį išlaidų atgal. Tai nėra atsitiktinis procesas. Tai sąmoningai sukurta schema, kuri mažina rizikas tiek valstybei, tiek projektų vykdytojams.
- Valstybė išvengia situacijų, kai išmokėjus paramą elektrinė apskritai nebūtų pastatyta.
- APVA gali patikrinti faktinį įrangos galingumą ir techninius parametrus, o ne tik deklaracijas.
- Skirstomi viešieji pinigai turi būti pagrįsti realiai atliktais darbais.
- Tai sumažina piktnaudžiavimo riziką, kai būtų bandoma iš anksto „pasiimti“ paramą be jokios garantijos dėl projekto įgyvendinimo.
Kitaip tariant, kompensacinis modelis užtikrina, kad pinigai skiriami tik tada, kai elektrinė tikrai egzistuoja ir yra tinkamai įrengta.
Vessla.lt nuotrauka
Kodėl APVA vengia „avansinių“ schemų?
Dalis žmonių stebisi, kodėl valstybė nepasiūlo avansinės paramos. Atsakymas paprastas: avansinės sistemos daugelyje šalių sukūrė didžiules rizikas, o kai kur – net piktnaudžiavimo bangas. Lietuva iš šių pavyzdžių pasimokė.
Jei parama būtų išmokama dar prieš įrengiant elektrinę – iškart atsirastų keli pavojai.
- Projekto vykdytojas gali bankrutuoti, o elektrinė taip ir liktų nepastatyta.
- Gyventojas gali persigalvoti arba pakeisti planus, bet avansą jau būtų gavęs.
- Montuotojai galėtų siūlyti nebaigtus projektus, žinodami, kad parama jau išmokėta.
- APVA prarastų galimybę tiksliai tikrinti faktinių rezultatų.
Būtent todėl sistema laikosi aiškaus principo: pirmiausia – darbas, tada – parama.
Kodėl APVA nori matyti būtent baigtą, o ne planuojamą elektrinę?
Saulės elektrinė – tai techninis įrenginys, kurio kokybė gali skirtis dešimtimis procentų. Jei parama būtų skiriama „pagal planą“ – būtų sunku užtikrinti, kad:
- modulių galingumas realiai atitinka deklaruotą,
- inverteris yra kokybiškas ir sertifikuotas,
- montavimas atliktas saugiai,
- projektas buvo įgyvendintas pagal teisės aktus.
Baigta elektrinė reiškia, kad APVA mato realų, veiklą pradėjusį objektą, o ne teorinį projektą. Tai leidžia tiksliai įvertinti, ar projektas iš tiesų prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, ar tik popieriuje atrodo gražiai.
Ar toks modelis naudingas žmogui, o ne tik valstybei?
Tai viena dažniausiai užduodamų klausimų. Žmonėms gali atrodyti, kad kompensacinė tvarka verčia juos iš anksto „išnaudoti visus pinigus“, tačiau toks modelis turi ir labai aiškių naudų pačiam gyventojui.
- Užtikrinama, kad montuotojas privalo atlikti darbus iki galo – kitaip negalėsite gauti paramos.
- Elektrinės įrengimo kokybė turi būti tinkama, nes APVA gali tikrinti dokumentus ir faktinį galingumą.
- Turite visišką kontrolę dėl montuotojų pasirinkimo, technologijos ir projekto eigos.
- Parama nėra susieta su konkrečia įmone – galite rinktis geriausią pasiūlymą rinkoje.
Taigi ši tvarka saugo tiek biudžetą, tiek jūsų interesus.
Ar ateityje gali atsirasti avansiniai modeliai?
Energetikos sektorius keičiasi, o APVA programos kas kelerius metus atnaujina taisykles, tačiau avansinis modelis vargiai atsiras, nes jis sukeltų daugiau rizikų nei naudos. Greičiau galima tikėtis, kad bus supaprastinti reikalingi dokumentai ar padidintas paramos intensyvumas, bet negrįžtama nuo kompensacinės logikos.
Visiems naujiems projektams verta planuoti taip, kaip veikia šiandien: pirmiausia statoma elektrinė, o APVA parama saulės elektrinei gaunama tik tuomet, kai jūsų įrenginys realiai pradėjo veikti.
