Ar vyrų nevaisingumas Lietuvoje – nauja realybė? Urologai pastebi dramatiškas tendencijas

Pastaraisiais metais Lietuvos urologai pastebi ryškų pokytį – vis daugiau porų nevaisingumo problemas sprendžia ne dėl moters sveikatos, o dėl vyro. Tai tendencija, kuri anksčiau buvo gana reta, tačiau šiandien tapo realia kasdienybe tiek privačiose klinikose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose.

„InnMed“ klinikos urologas Vilniuje Jonas sako, kad šiandien kas antra pora, besikreipianti dėl sunkumų pastoti, susiduria su bent viena vyriškos kilmės problema: nuo spermos kokybės prastėjimo iki hormoninių ir urologinių sutrikimų.

Specialistas pabrėžia, kad mitas, jog nevaisingumas – išimtinai moterų problema, medicinoje jau seniai žlugo. Šiandien į statistiką žiūrima kitaip: pasaulyje apie 40-50 % nevaisingumo atvejų susiję būtent su vyru. Ir Lietuva čia – ne išimtis.

Jonas atviras: „Jauni vyrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios anksčiau būdavo būdingos 40-50 metų pacientams.“

Sėdimas gyvenimo būdas – staigus poveikis spermos kokybei

Pirmasis ir didžiausias šiuolaikinio pasaulio faktorius – sėdimas gyvenimo būdas. 8-12 valandų prie kompiuterio dirbantys vyrai (IT, finansų, marketingo, dizaino, transporto sritys) patiria nuolatinį dubens perkaitimą ir kraujotakos sutrikimus. Tai tiesiogiai mažina spermos kokybę.

Jonas teigia, kad spermos judrumas ir koncentracija dažnai sumažėja dėl ilgalaikio sėdėjimo, o jauni vyrai apie tai net nesusimąsto.

Stresas ir hormonų disbalansas – nematomas vaisingumo griovėjas

Lėtinis stresas keičia testosterono ir kitų hormonų balansą, o tai turi didelę įtaką spermatogenezei.
Šiuolaikiniai 25-35 metų vyrai patiria daugiau psichologinės įtampos nei bet kada anksčiau – kreditai, karjeros pradžia, nuolatinis spaudimas „pavykti“. Visa tai tiesiogiai atsispindi hormonų veikloje.

Jonas sako, kad didelė dalis jo pacientų ateina su labai aiškiu hormoniniu išsekimu – žemu testosterono lygiu, sutrikusiu miego ritmu ir sumažėjusia libido.

Perkaitimas: automobiliuose, sportuojant ir net „darbo kelnėse“

Vaisingo amžiaus vyrams ypač pavojinga:

  • važiuoti automobiliu 2-3 valandas per dieną,
  • sportuoti su sintetinėmis, nekvėpuojančiomis kelnėmis,
  • dėvėti aptemptą apatinį trikotažą,
  • dažnai lankytis pirtyse ar karštuose kubiluose.

Sėklidžių temperatūros pakilimas vos 1-1,5 °C gali laikinai sustabdyti spermos gamybą.

Pasikartojantys uždegimai – kylanti grėsmė

Urologai pastebi tendenciją: jauni vyrai anksčiau dažniau ignoruodavo tarpvietės ar šlapinimosi sutrikimus, o šiandien šios problemos progresuoja daug greičiau.

Lėtinis prostatitas, šlapimo takų infekcijos, nediagnozuotos lytiškai plintančios infekcijos – visa tai tiesiogiai blogina spermos kokybę. Sisteminė analizė rodo, kad lėtinis prostatitas susijęs su sumažėjusiu spermatozoidų judrumu, vitalumu ir normalių spermatozoidų dalimi.

Kokie simptomai rodo, kad vaisingumas gali būti suprastėjęs?

Dauguma vyrų neturi jokių simptomų, tačiau gydytojas išskiria požymius, kurie yra raudona vėliava:

  • sumažėjusi libido;
  • nuovargis, mieguistumas, jėgų stoka;
  • skausmas ar tempimas sėklidėse;
  • dažni tarpvietės maudimai;
  • varpos erekcijos pokyčiai;
  • lėtiniai šlapinimosi sutrikimai.

Specialistas pabrėžia, kad net jei simptomai nežymūs – tai gali būti signalas, kad sutrikusi hormonų pusiausvyra ar prasideda prostatos uždegimas.

Didžiausia vyrų klaida – tikėti, kad „problema išspręs save“

Pagal urologų pastebėjimus, vyrai dėl vaisingumo konsultuojasi paskutiniai – tik po metų ar dvejų bandymų pastoti. Tai viena didžiausių priežasčių, kodėl porų kelias į tėvystę užsitęsia.

Gydytojas Jonas pabrėžia, kad „vieno vizito“ mitas taip pat klaidingas: tiksliai nustatyti priežastį gali tik išsamus ištyrimas – kraujo tyrimai, hormonų analizė, echoskopija ir spermos ištyrimas.