Erasmus stipendija patvirtinta. Priėmimo laiškas iš svajonių universiteto rankose. Atrodo, kad sunkiausia dalis – stojimas – jau praeityje. Tačiau daugelis studentų greitai supranta: popierizmas tik prasideda.
Kasmet beveik 4000 Lietuvos studentų išvyksta studijuoti pagal Erasmus+ programą. Dar tūkstančiai renkasi pilnas bakalauro ar magistro studijas užsienyje. Kiekvienas jų susiduria su tuo pačiu iššūkiu – dokumentų vertimu ir tvirtinimu.
Ką reikia išversti prieš išvykstant
Užsienio universitetai paprastai reikalauja šių dokumentų:
Brandos atestatas arba diplomas – su priedėliu, kuriame nurodyti visi dalykai ir įvertinimai. Akademinė pažyma – jei jau studijavote Lietuvoje ir norite tęsti arba keisti programą. Motyvacinis laiškas ir CV – dažniausiai anglų kalba, bet kai kurios šalys reikalauja ir savo kalba. Rekomendaciniai laiškai – kartais turi būti išversti, jei originalas ne anglų kalba.
Kai kurie universitetai priima dokumentų kopijas stojimo etape, bet registruojantis reikalauja oficialių vertimų su apostile. Verta tai išsiaiškinti iš anksto – terminas gali būti trumpesnis nei tikitės.
Apostilė ir legalizacija: kas kam reikalinga
Europos Sąjungos šalys dažniausiai pripažįsta vieningą diplomų priedėlio formatą, todėl papildoma legalizacija nereikalinga. Tačiau Jungtinė Karalystė po Brexit, Šveicarija, Norvegija – jau kita istorija.
JAV, Kanada, Australija turi savus reikalavimus. Kai kurie universitetai reikalauja, kad vertimą atliktų prisiekęs vertėjas. Kiti priima tik akredituotų vertimo agentūrų dokumentus. Treti nori, kad lietuviškus dokumentus patvirtintų Lietuvos URM, o paskui dar ir tos šalies ambasada.
Pavyzdžiui, vertimų biuras Lighthouse Vertimai pastebi, kad studentai dažnai reikalavimus pamato per vėlai – likus savaitei iki termino. Apostilės gavimas Lietuvoje trunka kelias dienas, bet jei dokumentas turi keliauti į ambasadą – tai jau savaitės.
Erasmus: paprasčiau, bet ne visai
Erasmus+ programa supaprastina daugelį procedūrų. Partneriniai universitetai turi susitarimus, todėl dažnai pakanka dokumentų anglų kalba be papildomo tvirtinimo.
Tačiau yra niuansų. Mokymosi sutartis turi būti suderinta tarp trijų pusių – studento, siunčiančio ir priimančio universiteto. Kreditų perkėlimas po studijų reikalauja tikslių dokumentų. Jei grįžęs studentas nori, kad užsienyje išklausyti dalykai būtų pripažinti – akademinė pažyma turi būti išversta be klaidų.
Ypač svarbu tiksliai versti dalykų pavadinimus. „Introduction to Marketing” ir „Marketingo pagrindai” – ar tai tas pats dalykas kreditų prasme? Nuo vertimo tikslumo gali priklausyti, ar teks perlaikyti egzaminą Lietuvoje.
Grįžimas: dokumentai, kuriuos parsivežate
Baigę studijas užsienyje, absolventai susiduria su priešinga problema – užsienio diplomą reikia pripažinti Lietuvoje.
Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) vertina užsienyje įgytą kvalifikaciją. Tam reikia pateikti diplomą, jo priedėlį, tapatybės dokumentą – ir, žinoma, vertimus, jei dokumentai ne lietuvių ar anglų kalba.
Geras dokumentų vertimas čia vėlgi kritiškai svarbus. SKVC vertina ne tik patį diplomą, bet ir studijų turinį – todėl tiksliai išversti dalykų pavadinimai ir aprašymai lemia sklandų pripažinimo procesą.
Praktiniai patarimai būsimiems studentams
Pradėkite ruoštis anksčiau nei manote. Dokumentų vertimas ir tvirtinimas gali užtrukti ilgiau nei pačios stojimo procedūros.
Išsiaiškinkite konkrečius reikalavimus. Kiekvienas universitetas, kiekviena šalis turi savus niuansus. Nerašykite „ar reikia apostilės?” – rašykite „kokio formato dokumentus priimate iš Lietuvos?”
Saugokite kopijas. Skenuokite viską prieš išsiųsdami. Prarastas originalas – tai ne tik papildomas stresas, bet ir laiko bei pinigų nuostoliai.
Studijos užsienyje atveria duris, kurių Lietuvoje tiesiog nėra. Tačiau tos durys turi savo raktus – ir dažnai tie raktai yra tvarkingi, tiksliai išversti dokumentai.
