„Pats padarysiu — sutaupysiu.” Ši frazė kasmet pasigirsta tūkstančiuose Lietuvos butų. Ir kartais ji teisinga. Bet dažniau nei norėtume pripažinti — ne.
Ne todėl, kad žmonės nemokėtų dirbti rankomis. O todėl, kad „sutaupymo” skaičiavime dažniausiai neįtraukiamas laikas, įrankiai, mokymosi kreivė ir perdarymо kaina, kai kažkas nepavyksta.
Pabandykime suskaičiuoti sąžiningai.
Dažymas: labiausiai „padaroma” užduotis
Kambario (15 kv.m grindų, ~40 kv.m sienų) dažymo kaina su meistru: 400–600 eurų (darbas + medžiagos). Pačiam: dažai — 80–120 eurų, voleliai ir juostos — 30 eurų, gruntas — 25 eurų. Medžiagos iš viso: apie 150 eurų. Sutaupymas — 250–450 eurų.
Bet. Meistras tą kambarį nudažo per dieną. Žmogus be patirties — per dvi tris dienas, su paruošimu ir valymu. Jei tavo valandinis uždarbis viršija 15 eurų — dvi papildomos darbo dienos „kainuoja” 240 eurų negautų pajamų. Sutaupymas susitraukia iki nulio arba minuso.
Dažymas vis tiek yra geriausias kandidatas „daryk pats” kategorijai — nes klaidos matomos, bet ištaisomos lengvai (perdažai) ir nedaro struktūrinės žalos.
Plytelių klojimas: kur prasideda problemos
Vonios kambario plytelių klojimas (sienos + grindys, ~25 kv.m): meistras — 700–1 200 eurų darbas, plius medžiagos 500–1 000 eurų. Pačiam: medžiagos tos pačios, bet reikia įrankių — plytelių pjoviklis (nuoma 30–50 eurų/dieną arba pirkimas 150–400 eurų), kryžiukai, glaistas, mentelė su dantukais.
Sutaupymas skaičiais — 700–1 200 eurų. Bet plytelių klojimas reikalauja specifinių įgūdžių: vienodo klijų sluoksnio, tikslių kampų, tinkamo drenuojamo nuolydžio grindyse. Pirmas kartas beveik niekada nebūna tobulas.
Dažniausia klaida — nevienodas klijų sluoksnis, dėl kurio po plytelėmis lieka oro kišenės. Per metus ar dvejus plytelė tokioje vietoje atšoka. Perklojimas — tai ne tik naujas darbas, bet ir senų plytelių nuėmimas (dalį sulaužysi), naujos siūlės, nauji klijai. Kaina: daugiau nei būtų kainavęs meistras nuo pradžių.
Elektra ir santechnika: ne „padaryk pats” zona
Čia skaičiavimai net nereikalingi. Elektros darbai be kvalifikacijos yra ne tik nesaugūs — jie neatitinka statybos reglamentų. Jei ateityje norėsite parduoti butą arba jį apdrausti, neoficiali elektros instaliacija bus problema.
Santechnika — panašiai. Neteisingai sujungtas vamzdis gali neištekėti mėnesius ir parodyti save tik tada, kai sugadins kaimynų lubas. Draudimo bendrovė pirmiausia klaus: kas darė darbus ir ar buvo sutartis?
Vidurio kelias: ką daryti pačiam, ką palikti meistrui
Realistiška strategija yra hibridas. Darbus, kurie nereikalauja specialių įgūdžių ir kur klaidos ištaisomos lengvai, daryk pats: dažymas, tapetų klijavimas, laminato klojimas (su click sistema), demontavimo darbai, šiukšlių išvežimas.
Darbus, kur klaidos brangios arba pavojingos, palik profesionalams: elektra, santechnika, plytelės, hidroizoliacija, langų montavimas.
Ši strategija leidžia sutaupyti 20–30 procentų bendros remonto kainos, nerizikuojant kokybe ir saugumu. Orientacinės apdailos darbu kainos padeda nustatyti, kur profesionalaus darbo kaina pateisina investiciją ir kur galima efektyviai prisidėti pačiam.
Laiko vertė — pamirštas kintamasis
Penkiasdešimties kvadratinių metrų buto kapitalinis remontas su meistru trunka šešias aštuonias savaites. Tas pats remontas „savo rankomis” — keturis šešis mėnesius, nes dirbama vakarais ir savaitgaliais.
Keturi mėnesiai, per kuriuos gyveni statybvietėje (arba nuomoji kitą butą — dar vienas kaštų šaltinis), esi nuolat pavargęs ir šeimoje tvyro įtampa. Tai kaina, kurios nesuskaičiuosi eurais, bet kuri yra labai reali.
Geriausias remontas — ne pigiausias ir ne brangiausias. Geriausias yra tas, kuris baigiasi laiku, neviršija biudžeto ir po kurio nereikia nieko perdaryti. Tai pasiekiama ne taupymu viskam, o protingu išteklių paskirstymu.
