Nulis pajamų skamba ramiai. Atrodo, jei nieko neuždirbi, tai ir niekam nieko nesi skolingas. Daug kas taip ir galvoja pirmus mėnesius po MB įkūrimo. Kol vieną dieną ateina laiškas, priminimas ar klausimas, į kurį neturi greito atsakymo. Ir tada tas „0“ staiga tampa labai sąlyginis.
Šitas tekstas skirtas tiems, kurie turi mažąją bendriją, bet šiuo metu nedirba aktyviai. Gal dar tik ruošiasi startui. Gal sustojo. Gal testavo idėją ir padėjo ją į šalį. Bet MB gyva. O kai MB gyva, atsiranda dalykų, kuriuos vis tiek reikia sekti.
Kodėl nulinės pajamos nereiškia nulinės atsakomybės
MB dažnai kuriama kaip lanksti forma. Be darbuotojų, be spaudimo, be didelių kaštų. Ir tai tiesa, bet tik iki tam tikros ribos. Net jei pajamų nėra, pati įmonė egzistuoja. Ji registruota, matoma, turinti pareigas.
Didžiausia klaida čia būna labai žmogiška. Žmogus galvoja: „kol nieko nevyksta, nieko ir nedarau“. Toks mąstymas ramus trumpam. Vėliau jis pradeda kainuoti laiką, nes reikia gaudyti informaciją atgaline data.
Ką reiškia „sekti“, kai realiai nieko nevyksta
Sekti nereiškia sėdėti prie dokumentų kas savaitę. Tai labiau apie budrumą. Apie tai, kad žinai, kur esi ir kas pas tave vyksta, net jei atsakymas trumpas.
Jeigu MB neturi pajamų, vis tiek svarbu žinoti, ar nėra:
- aktyvių sutarčių, kurios teoriškai galioja
- banko sąskaitos judėjimo, net jei tai tik keli centai
- išlaidų, kurios kartais atsiranda „netyčia“
- terminų, apie kuriuos niekas neprimins asmeniškai
Šitie dalykai atrodo smulkūs, bet būtent jie dažniausiai sukuria jausmą, kad kažkas slysta iš rankų.
MB mokesčiai dažniausiai pasirodo tyliai
Kai kalbama apie MB mokesčius, žmonės dažnai įsivaizduoja dideles sumas ir sudėtingus skaičiavimus. Realybė dažniau būna kitokia. Mokestis ar prievolė atsiranda tyliai, be emocijos, be skubos. Ir todėl ją lengva praleisti.
Pavyzdžiui, gali atsirasti pareiga pateikti tam tikrą informaciją, net jei skaičiai lygūs nuliui. Gali atsirasti situacija, kai įmonė laikoma „neaktyvia“, bet tai irgi reikia patvirtinti veiksmais. Jei to nepadarai, sistema tavęs nelaiko „ramybėje“.
Kada prievolės atsiranda net be pajamų
Yra momentų, kai MB su 0 pajamų vis tiek įgauna judesį. Kartais tai būna net ne tavo sprendimas. Pinigai gali įkristi dėl grąžinimo, palūkanų, netyčinio pavedimo. Kartais išlaida atsiranda dėl banko mokesčio ar paslaugos, kurią pamiršai atšaukti.
Nuo to momento situacija pasikeičia. Nulis jau nebėra nulis, net jei suma juokinga. Ir tada svarbu, ar tu tai pastebėjai laiku, ar tik tada, kai kažkas paklausė.
Psichologinis momentas, kurį daug kas ignoruoja
Yra dar vienas aspektas, apie kurį mažai kas kalba. Kai MB stovi be pajamų, žmogus pradeda ją ignoruoti. Nenori prisiminti, nes galvoje jaučia spaudimą: „reikės sugalvoti, ką daryti“. Ir tada MB tampa ne projektu, o šešėliu.
Tvarka čia veikia kaip priešnuodis. Kai žinai, kad viskas sužiūrėta, net jei nieko nevyksta, galva nusiramina. Tu gali ramiai spręsti, ar grįši, ar uždarysi, ar paliksi ateičiai.
Kada verta susidėlioti sistemą, net jei veikla nevyksta
Man teko matyti daug atvejų, kai žmonės sakė: „kai pradėsiu, tada ir susitvarkysiu“. Problema ta, kad pradžia visada būna chaotiška. O kai jau būna chaosas, tvarkytis sunkiau.
Jeigu MB dabar stovi, tai kaip tik geras metas susidėlioti bazę. Ne detalią, ne sunkią. Tiesiog aiškią. Kur matai būseną, terminus, judėjimą. Tada, kai atsiras pajamos, tu nešoksi iš vietos, o tiesiog pratęsi.
Ramybė kainuoja mažiau nei taisymai
MB su 0 pajamų nėra problema. Problema yra MB, kurios niekas nežiūri. MB mokesčiai, prievolės ir pareigos dažniausiai tampa skausmingi tada, kai apie juos sužinai per vėlai.
Jeigu nori ramybės, užtenka labai nedaug. Žinoti, kas pas tave vyksta. Net kai atsakymas paprastas: šiuo metu nieko. Kai tai žinai tikrai, o ne spėji, verslas nustoja slėgti. Net ir tada, kai jis laukimo režime.
