Dauguma žmonių apie energinio naudingumo sertifikatą pagalvoja tik tada, kai notaras pasako: „Be jo sandoris neįvyks.” Tada prasideda skubus ieškojimas, skambučiai, klausimai „ar spėsim iki penktadienio?”. Dokumentas gaunamas, pasirašoma, pamirštama.
Bet tie, kurie į energinio naudingumo sertifikatą pažiūri atidžiau, atranda kažką netikėto – tai ne biurokratinis formalumas, o tikras finansinis įrankis.
Ką iš tiesų rodo tos raidės
A++, B, D, G – daugumai tai tik abstrakčios kategorijos. Maždaug kaip mokykloje: A – gerai, G – blogai. Bet už raidžių slypi konkretūs skaičiai.
Sertifikatas nurodo, kiek energijos pastatas suvartoja per metus kvadratiniam metrui. A++ klasė – iki 25 kWh/m². G klasė – virš 250 kWh/m². Skirtumas – dešimt kartų.
Dabar perskaičiuokime į pinigus. Šimto kvadratų namas G klasės per metus suvartoja apie 25 000 kWh šildymui. A klasės – apie 4 000 kWh. Esant dabartinėms energijos kainoms, skirtumas siekia 1 500–2 500 eurų per metus. Per dešimt metų – automobilio kaina.
Kodėl pirkėjai turėtų žiūrėti atidžiau
Būsto kaina – tai ne tik pirkimo suma. Tai pirkimo suma plius eksploatacijos kaštai per visą nuosavybės laikotarpį. Pigesnis namas su G klase gali kainuoti daugiau nei brangesnis su B klase, jei skaičiuojame ilgalaikiai.
Bankai tai jau supranta. Kai kurie skolintojai siūlo palankesnes sąlygas energetiškai efektyviems būstams. Logika paprasta: mažesnės komunalinės sąskaitos – mažesnė rizika, kad klientas nesugebės mokėti įmokų.
Pirkėjai, kurie moka skaityti sertifikatą, derasi kitaip. „Matau, kad klasė D, o ne B kaip skelbime. Renovacija kainuos X. Atitinkamai siūlau Y.” Tai ne emocijos – tai argumentai.
Pardavėjo perspektyva: investicija ar išlaidos
Prieš parduodant būstą, verta pagalvoti: ar apsimoka investuoti į energetinį efektyvumą?
Kai kuriais atvejais – taip. Langų keitimas, palėpės apšiltinimas, šildymo sistemos modernizavimas gali pakelti klasę vienu ar dviem lygiais. Tai tiesiogiai veikia pardavimo kainą ir paklausą.
Kitais atvejais – ne. Jei pastatas senas, konstrukcijos sudėtingos, o planuojama investicija didelė – galbūt protingiau parduoti pigiau ir leisti pirkėjui pačiam spręsti.
Sertifikatas padeda priimti šį sprendimą. Jame nurodomos ne tik esamos charakteristikos, bet ir rekomendacijos – ką būtų galima pagerinti ir kokį efektą tai duotų.
Nuomos rinka: mažiau dėmesio, daugiau problemų
Nuomotojai apie energetinį efektyvumą galvoja retai. Ieško vietos, kainos, patogumų. Šildymo sąskaitas pamatys vėliau – kai jau gyvens ir kai jau bus per vėlu rinktis.
O sąskaitos gali šokiruoti. Senas butas senamiestyje su aukštomis lubomis ir senais langais žiemą gali „suvalgyti” 200–300 eurų per mėnesį vien šildymui. Modernus butas naujame name – 50–80 eurų.
Protingi nuomininkai pradeda klausti sertifikato prieš pasirašydami sutartį. Protingi nuomotojai – jį pateikia patys, nes tai konkurencinis pranašumas.
Kada sertifikatas privalomas
Pagal Lietuvos teisę, energinio naudingumo sertifikatas privalomas:
- Parduodant pastatą ar jo dalį
- Nuomojant pastatą ar jo dalį ilgesniam nei vieno mėnesio terminui
- Naujai statomiems pastatams, prieš pradedant eksploataciją
- Viešosios paskirties pastatams virš 250 m²
Galiojimo laikas – 10 metų. Po renovacijos ar esminių pakeitimų rekomenduojama atnaujinti, nes senas sertifikatas nebeatspindi realybės.
Kaip gaunamas sertifikatas
Procesą atlieka atestuoti energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Jie apžiūri pastatą, įvertina konstrukcijas, šildymo sistemas, langus, ventiliaciją. Pagal surinktus duomenis atliekami skaičiavimai ir priskiriama klasė.
Trukmė – nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo pastato sudėtingumo ir eksperto užimtumo. Kaina svyruoja nuo 80 iki 300 eurų, priklausomai nuo ploto ir tipo.
Svarbiausia – nepalikti paskutinei minutei. Prieš sandorį skubiai ieškoti eksperto – stresas ir kartais papildomos išlaidos už skubumą.
Ko sertifikatas nepasako
Sertifikatas – teorinis dokumentas. Jis parodo, kiek energijos pastatas turėtų suvartoti pagal skaičiavimus. Realus suvartojimas priklauso nuo gyventojų įpročių.
Žmogus, kuris laiko 24 laipsnius ir vėdina atidarydamas langus, sunaudos dvigubai daugiau nei tas, kuris laiko 20 laipsnių ir naudoja rekuperatorių. Abu gyvena tame pačiame name su tuo pačiu sertifikatu.
Taip pat sertifikatas neparodo elektros suvartojimo buitiniams prietaisams, vandens šildymo specifikos, realių šildymo sistemos gedimų. Tai orientyras, ne absoliuti tiesa.
Ateities tendencijos
Europos Sąjunga griežtina reikalavimus. Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti beveik nulinės energijos. Senesniems pastatams numatomi minimalūs renovacijos reikalavimai – blogiausių klasių būstai gali tapti neparduodami ar nenuomojami.
Tai reiškia, kad energetinė klasė taps vis svarbesniu vertės veiksniu. Būstas su A klase išlaikys vertę, su G – praras. Ilgalaikė investicija į efektyvumą apsimoka ne tik dėl sąskaitų, bet ir dėl turto apsaugos.
Praktinis patarimas
Nesvarbu, ar perkate, parduodate, nuomojate ar nuomojatės – pažiūrėkite į sertifikatą kaip į finansinį dokumentą. Ne kaip į popierių notarui, o kaip į skaičiuoklę, kuri rodo, kiek mokėsite kiekvieną mėnesį.
Nes tos raidės – A, B, C – iš tiesų reiškia pinigus. Jūsų pinigus.
