Trys mėnesiai po operacijos, ir svarstyklės klinikoje rodo keturiais kilogramais daugiau. Šeimininkas nuoširdžiai stebisi: maistą duoda tą patį, tiek pat, tuo pačiu laiku.
Būtent tai ir yra problema. Maistas liko tas pats, o šuo pasikeitė.
Esmė: po sterilizacijos ar kastracijos ramybės medžiagų apykaita sulėtėja maždaug 20–30 procentų, o apetitas dažnai padidėja. Jeigu porcija nekoreguojama, svoris auga net ir nepakeitus nė vieno įpročio.
Kodėl taip nutinka
Priežastis fiziologinė: kai atliekama šunų sterilizacija, pašalinami lytiniai hormonai, kurie be reprodukcinės funkcijos dar veikia medžiagų apykaitos greitį ir riebalų pasiskirstymą kūne.
Organizmui tos pačios kalorijos staiga tampa pertekliumi. Prisideda ir elgesio pokytis — sumažėjus hormoniniam nerimui, dalis šunų tampa ramesni ir juda mažiau.
Trečias veiksnys ateina iš šeimininko. Po operacijos gyvūną norisi paguosti, o skanėstas atrodo nekaltas. Vidutinio dydžio šuniui vienas didesnis kramtalas kartais atitinka trečdalį dienos kalorijų normos.
Kaip pastebėti anksčiau nei svarstyklės
Namuose paprasčiausias metodas — rankos, ne skaičiai.
Perbraukite delnu per šonkaulius. Sveiko svorio šuniui jie turi būti aiškiai apčiuopiami po plona odos ir raumenų danga, nespaudžiant. Žiūrint iš viršaus, už šonkaulių turi matytis juosmens įlinkis. Iš šono pilvo linija turi kilti aukštyn, o ne eiti lygiagrečiai su žeme.
Klinikose naudojama devynių balų kūno būklės skalė, kurioje idealu laikoma 4–5. Šeši balai jau reiškia antsvorį, o septyni — nutukimą.
Antsvoris yra vartai, pro kuriuos ateina dažniausios šunų ligos: sąnarių degeneracija, kryžminių raiščių plyšimai, atsparumas insulinui, kvėpavimo sunkumai ir prastesnė anestezijos tolerancija. Kiekvienas papildomas kilogramas didina apkrovą ne tik keliams, bet ir širdžiai.
Ką rodo ilgiausias tyrimas šia tema
Purinos mokslininkų keturiolikos metų tyrimas laikomas atskaitos tašku.
Buvo stebimi 48 labradorai, suskirstyti poromis pagal lytį ir svorį. Vienas kiekvienos poros šuo gaudavo 25 procentais mažiau maisto nei jo brolis ar sesuo. Abi grupės buvo šeriamos visą gyvenimą.
Rezultatai paskelbti 2002 metais. Liesiau šertų šunų mediana siekė 13 metų, kontrolinės grupės — 11,2 metų. Skirtumas — 1,8 metų, arba maždaug 15 procentų gyvenimo trukmės.
Įdomiausia detalė ne apie mirtį, o apie gyvenimo kokybę. Amžius, kai pusei grupės prireikė gydymo dėl lėtinės ligos, liesai šertiems šunims buvo 12 metų, kontrolinei grupei — 9,9 metų. Osteoartrito gydymas prasidėdavo vidutiniškai trejais metais vėliau.
Svarbi išlyga: tai buvo kontroliuojamas tyrimas su subalansuotais pašarais. Savarankiškas drastiškas maisto ribojimas namuose gali sukelti mitybos trūkumus ir pakenkti labiau nei antsvoris.
Kai priežastis ne dubenėlyje
Yra atvejų, kai porcija sumažinta, judėjimo padaugėjo, o svoris stovi vietoje. Tada verta ieškoti kitos priežasties.
Skydliaukės veiklos nepakankamumas šunims pasitaiko gana dažnai ir sukelia svorio augimą, letargiją, kailio retėjimą. Antinksčių hormonų perteklius sukelia padidėjusį troškulį, pilvo apimties augimą ir plonėjančią odą. Abi būklės nustatomos kraujo tyrimais ir gydomos.
Todėl staigus, nepaaiškinamas svorio pokytis — ne mitybos, o diagnostikos klausimas.
Ką daryti praktiškai
Perskaičiuokite porciją iš karto. Ne po trijų mėnesių, kai svoris jau matomas. Dauguma gydytojų rekomenduoja porciją mažinti maždaug dešimtadaliu ir stebėti rezultatą.
Sverkite maistą. Matavimas puodeliu klysta kelis dešimtadalius, o per metus tai virsta kilogramais.
Skaičiuokite skanėstus. Įprasta rekomendacija — jie neturėtų viršyti maždaug dešimtadalio dienos kalorijų. Morka ar agurkas šiuo atveju dirba geriau nei dešra.
Sverkite šunį kas mėnesį. Daugelis klinikų leidžia tai padaryti be registracijos.
Nedidinkite krūvio staiga. Antsvorį turinčiam šuniui ilgas bėgimas kenkia sąnariams. Pradedama nuo dažnesnių trumpesnių pasivaikščiojimų.
Trys klaidos, kurios kartojasi dažniausiai
Pasitikėjimas užrašu ant maišo. Lentelė ant pakuotės skaičiuojama neoperuotam, aktyviam gyvūnui. Sterilizuotam šuniui ta pati porcija dažnai būna per didelė, o gamintojas to nenurodo ryškiai.
Maisto dalijimas iš stalo. Nedidelis gabalėlis sūrio dešimties kilogramų šuniui kaloringumu prilygsta maždaug pusei šokoladinio batonėlio žmogui. Problema ne vienkartinė, o kartojama kasdien.
Kelių žmonių šėrimas be susitarimo. Kai šeimoje keturi nariai ir kiekvienas „tik truputį” pamaitina, dienos norma išauga nepastebimai. Paprasčiausias sprendimas — dienos porciją iš ryto atmatuoti į atskirą indą ir šerti tik iš jo.
„Saugus svorio mažinimo tempas šuniui — apie vienas–du procentai kūno svorio per savaitę. Greičiau nereiškia geriau”, — sako VetMed veterinarijos gydytoja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar būtina keisti pašarą po operacijos? Ne visada. Kartais pakanka sumažinti porciją, tačiau specialiai sterilizuotiems gyvūnams skirti pašarai turi mažesnį kalorijų tankį ir palengvina kontrolę.
Per kiek laiko svoris pradeda augti? Dažniausiai per pirmuosius tris–šešis mėnesius. Būtent tada verta sverti dažniau.
Ar galima grąžinti buvusį svorį? Galima, tik lėčiau nei norėtųsi. Planą — kalorijų kiekį ir tempą — turi sudaryti gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę.
Ar sterilizuotas šuo neišvengiamai priaugs? Ne. Svorio augimas nėra operacijos pasekmė savaime — jis atsiranda tada, kai porcija lieka nepakoreguota. Laiku sumažinus kalorijas, svoris išlieka stabilus.
Straipsnis informacinis. Mitybos plano ir svorio korekcijos klausimus spręskite su veterinarijos gydytoju.
