Nuomojamas kambarys Vilniuje – daugelio studentų realybė. Sienos ne visada tos spalvos, kurią rinktumėtės. Baldai – kokie yra. O grindys… grindys dažnai būna tas elementas, į kurį stengiamasi nežiūrėti.
Vienas studentas iš Alytaus nusprendė, kad ketverius studijų metus žiūrėti į apdraskytas grindis – ne jo stilius. Ir surado sprendimą, kuris kainavo mažiau nei vieno mėnesio taupymas.
Situacija: klasikinis nuomojamas kambarys
Dvidešimties kvadratų kambarys bendrabutyje. Senos linoleumo grindys, kurios matė ne vieną studentų kartą. Įbrėžimai, nudažytos vietos, kampuose – net keli praplyšimai.
Šeimininkas keisti neplanavo – kam investuoti į kambarį, kuris ir taip išsinuomojamas? Dažyti pačiam – galima, bet efektas trumpalaikis. Dėti naują linoleumą – brangu ir beprasmiška, kai gyveni tik ketverius metus.
Reikėjo kažko, kas būtų pigu, paprasta ir – svarbiausia – ką galima pasiimti išsikraustant.
Atradimas, apie kurį nebuvo girdėjęs
Kiliminės plytelės atėjo į galvą visai atsitiktinai – pamačius jas biure, kur vyko vasaros praktika. Paklausus, kas tai per danga, atsakymas nustebino: atskiri kvadratai, kurie tiesiog dedami ant grindų be jokio klijų.
Grįžus į kambarį – tyrimai internete. https://kiliminesplyteles.lt ir panašūs puslapiai atskleidė, kad tokia danga egzistuoja ne tik biurams. Ir kad ji kainuoja visai prieinamai.
Planas buvo paprastas: uždengti bjauriausią kambario dalį – zoną aplink lovą ir rašomąjį stalą. Maždaug aštuoni kvadratiniai metrai.
Pirkimas ir montavimas
Aštuoni kvadratai plytelių – apie septyniasdešimt eurų. Pristatymas – dar dešimt. Iš viso: aštuoniasdešimt eurų ir vienas šeštadienio popietė.
Montavimas nereikalavo jokių įgūdžių. Tiesiog dėliojimas kaip dėlionė. Senos grindys po apačia – nesvarbu. Plytelės gula ant viršaus, tvirtai sukimba tarpusavyje ir niekur nejuda.
Visa operacija užtruko dvi valandas, įskaitant matavimą, pjovimą prie sienų ir pertrauką kavai. Jokių įrankių, išskyrus paprasta kanceliarinį peilį kraštams apipjauti.
Ketveri metai vėliau
Per studijų laikotarpį kambarys matė viską: vakarėlius, egzaminų sesijas, santykių dramas ir nesuskaičiuojamus kavos puodelius. Grindys atlaikė.
Dvi plytelės per ketverius metus buvo pakeistos – viena dėl dėmės, kurios neišėjo išvalyti, kita dėl pradeginto kampo nuo sulūžusios lempos. Keitimas užtruko po penkias minutes kiekvienai.
Atsarginės plytelės gulėjo po lova – trys vienetai, likę nuo pirminės dėžės. Pakako su kaupu.
Išsikraustymas: netikėtas bonusas
Studijoms pasibaigus atėjo kraustymo diena. Baldai – šeimininko. Knygos ir drabužiai – į dėžes. O grindys?
Plytelės išimtos per pusvalandį. Sukrautos į tą pačią dėžę, kurioje atvažiavo prieš ketverius metus. Dabar jos guli naujame bute – jau kaip nuosavybė, ne laikinas sprendimas.
Šeimininkas net nepastebėjo pokyčio. Po plytelėmis – tos pačios senos grindys, tokios, kokios buvo. Jokių pažeidimų, jokių pretenzijų, visas depozitas grąžintas.
Ką tai reiškia praktiškai
Studentiškas biudžetas – ribotas. Kiekvienas euras skaičiuojamas. Investuoti į svetimą turtą – nelogiška. Bet gyventi aplinkoje, kuri slegia – irgi ne išeitis.
Kiliminės plytelės – kažkur per vidurį. Investicija, kuri keliauja kartu su tavimi. Šiandien bendrabutyje, rytoj nuomojamame bute, poryt – gal jau savo namuose. Ta pati danga, tik kitoje vietoje.
Tai ne prabanga. Tai praktiškas sprendimas žmogui, kuris neturi laiko ir pinigų sudėtingiems projektams, bet nori gyventi šiek tiek geriau nei aplinkybės siūlo.
Skaičiai, kurie įtikina
Aštuoniasdešimt eurų per ketverius metus – dvidešimt eurų per metus. Mažiau nei du eurai per mėnesį. Mažiau nei viena kava kavinėje.
Už tai: šilčiau po kojomis, tyliau vaikštant, gražiau žiūrint. Ir ramybė, kad išsikraustant niekas nebus prarasta.
Ne kiekviena studentų problema turi tokį paprastą sprendimą. Bet ši – turėjo.
