Klausimas „kiek kainuoja šildyti namą” beveik visada gauna neteisingą atsakymą, nes žmonės vardija mėnesio sumą eurais. Bet suma eurais nieko nesako: ji priklauso nuo oro, nuo to, kiek dienų buvote namie, ir nuo to, kokią temperatūrą laikote. Vienintelis palyginamas rodiklis yra kaina už vieną kilovatvalandę šilumos. Ją apskaičiuoti galima per pusvalandį.
Formulė, kuri telpa į vieną eilutę
Šilumos savikaina = (sumokėta suma per sezoną) ÷ (pagaminta šiluma kilovatvalandėmis).
Dujiniam katilui: sunaudoti kubiniai metrai dauginami iš maždaug 9,5–10,5 kWh (dujų kaloringumas), tada dauginami iš katilo naudingumo koeficiento (senam katilui – apie 0,85, kondensaciniam, dirbančiam teisingu režimu – iki 0,97).
Šilumos siurbliui: sunaudota elektra dauginama iš sezoninio COP. Jei per sezoną suvartota 4 000 kWh elektros, o SCOP – 3,2, sistema pagamino apie 12 800 kWh šilumos.
Padalykite sumokėtus eurus iš gautų kilovatvalandžių. Dabar turite skaičių, kurį galima lyginti su bet kuo.
Kur skaičiavimas dažniausiai lūžta
Pirmoji klaida – naudoti gamintojo deklaruotą COP vietoj realaus. Katalogo COP matuojamas prie +7 °C lauko ir 35 °C šilumnešio. Jūsų sausis atrodo kitaip.
Antroji – pamiršti karštą vandenį. Jis dažnai sudaro 15–25 procentus viso metinio suvartojimo, o vasarą – beveik viską.
Trečioji – ignoruoti fiksuotus mokesčius. Dujų atveju tai mėnesinis pastovus mokestis, elektros atveju – galios mokestis. Šildant mažai, jie gali sudaryti didesnę dalį nei pati energija.
Antra eilutė, kurios sąmatose nebūna
Skaičiuojant savikainą dažniausiai vertinamas tik kuras. Tačiau bet kuri sistema turi ir priežiūros eilutę, kuri per dešimtmetį susideda į konkrečią sumą.
Antroji išlaidų eilutė – dujinių katilų remontas, kurio kaina svyruoja nuo kelių dešimčių eurų už paprastą reguliavimą iki kelių šimtų už rimtesnį mazgo keitimą. Vidutiniškai prižiūrimam katilui tai išeina maždaug 1–2 centai kiekvienai pagamintai kilovatvalandei – nedidelė dalis, bet ji egzistuoja ir turi būti skaičiavime.
Šilumos siurblio pusėje ta pati eilutė mažesnė, bet ne nulinė: šaltnešio kontūro patikra, filtrų valymas, automatikos peržiūra.
Trečia eilutė: investicijos amortizacija
Jei norite palyginti sistemas sąžiningai, investiciją reikia paskirstyti per tarnavimo laiką. Šilumos siurblys už 12 000 eurų, tarnaujantis 18 metų name, kuriam reikia 15 000 kWh šilumos per metus, prideda apie 4,4 cento kiekvienai kilovatvalandei.
Realybėje šilumos siurblių montavimas užtrunka nuo dviejų dienų iki savaitės, ir šio darbo kaina taip pat yra investicijos dalis, kurią būtina įtraukti į skaičiavimą – kartu su elektros galios didinimu, jei jo prireikė, ir su buferiniu talpykliu, jei jis numatytas projekte.
Kai visos eilutės sudėtos, palyginimas dažnai atrodo visai kitaip nei pirmame įspūdyje.
Skaičius, kurį verta užsirašyti
Tipiniai Lietuvos rodikliai 2026 metų kainomis atrodo maždaug taip: senas dujinis katilas – 9–12 ct/kWh, kondensacinis katilas teisingu režimu – 7–9 ct/kWh, šilumos siurblys su grindiniu šildymu – 5–7 ct/kWh, šilumos siurblys su senais radiatoriais – 8–11 ct/kWh.
Atkreipkite dėmesį į paskutinę eilutę: netinkamai pritaikytas siurblys kainuoja tiek pat, kiek dujos, nors kainavo dešimt kartų daugiau nei katilas.
Ką daryti su gautu skaičiumi
Jei jūsų savikaina patenka į savo kategorijos ribas – sistema veikia normaliai, ir dideli pokyčiai duos mažai. Jei ji viršija viršutinę ribą 30 ir daugiau procentų, problema beveik visada yra suderinime, o ne įrangos tipe. Ir tai geriausia žinia, kokią galima gauti: suderinimas kainuoja kelis šimtus, o ne kelis tūkstančius eurų.
