Yra toks momentas, kai išeini į lauką, oras atrodo „nieko baisaus“, bet po kelių minučių supranti, kad kažkas negerai. Vėjas lenda pro rankoves, šaltis spaudžia per pečius, o tu jau galvoji: „nu gerai, reikėjo rimtesnės striukės“. Ir tada prisimeni, kad parduotuvėje ji atrodė tobula. Graži, lengva, „šilumos technologija“ kažkokia paminėta etiketėje, o konsultantas dar šyptelėjo: „tiks žiemai“.
Tik žiema Lietuvoje nėra parduotuvės apšvietimas. Ji yra šlapia, aštri, su vėju ir tuo keistu šalčiu, kai atrodo, kad jis įsirašo į kaulus. Todėl striukę rinktis reikia galva, o ne reklama.
Šiluma ne visada reiškia storį
Vienas didžiausių mitų yra tas, kad šilta striukė turi būti stora kaip antklodė. Kartais taip, bet dažnai būna priešingai: stora striukė tiesiog uždaro kūną, o kai tu judi, pradedi kaisti, prakaituoti ir tada vėl šąli. Ir tada striukė tampa tavo problema, ne pagalba.
Šiluma labiausiai priklauso nuo to, kaip striukė laiko kūno šilumą ir kiek ji leidžia drėgmei pasišalinti. Jei tu po ja tampi šlapias, komforto nebus.
Vėjas yra tavo tikras priešas
Jei striukė praleidžia vėją, ji praranda pusę vertės. Gali būti šilta medžiaga viduje, gali būti gražus užpildas, bet jeigu per siūles, užtrauktuką ar rankogalius pučia, kūnas vis tiek jaus šaltį.
Ir čia nėra sudėtinga. Užtenka įsivaizduoti situaciją: stovi prie parduotuvės, lauki taxi, vėjas iš šono, o tu turi tik vieną striukę. Jei ji sandari, tau viskas gerai. Jei ji „šiek tiek praleidžia“, pradedi trypčioti ir galvoti, kaip greičiau dingti.
Žiemą laimi tas, kas turi sandarumą.
Užtrauktukas ir kaklas dažnai išduoda, ar striukė verta pinigų
Čia ta vieta, į kurią žmonės retai pasižiūri. O paskui pyksta, kad šalta. Užtrauktukas turi užsidaryti sklandžiai, o jo zona turi būti apsaugota, kad vėjas neprasimuštų. Kaklas turi būti aukštas, nes ten šaltis eina tiesiai į vidų.
Jei striukė graži, bet kaklas žemas, realiame šaltyje ji dažnai pralaimi. Ir tada tu kompensuoji šaliku, aukštu megztiniu, apykakle, bet vis tiek jauti tą vėją. Tai erzina.
Rankovės, kurios laikosi vietoje, yra aukso vertės
Niekas garsiai apie tai nekalba, bet kai rankovė trumpa arba rankogalis laisvas, šaltis lenda ten be jokios gėdos. O kai dar turi pirštines, jis sugeba patekti per tą mažą tarpą ir viskas, rankos tampa ledinės.
Rankogaliai turi priglusti, o rankovė turi būti pakankamai ilga, kad judant nesikeltų aukštyn. Tai tokia paprasta detalė, bet ji labai gerai jaučiasi, kai lauke -10.
Ilgis ir forma: kodėl vieni vyrai žiemą atrodo gerai, o kiti nuolat trypčioja
Trumpa striukė gali būti super stilinga, bet jei tavo nugara gauna vėją, joks stilius nepadės. Kai striukė dengia klubus, kūnas tiesiog laikosi šilčiau. Ir tu tai jauti iškart.
Aš pats turėjau trumpą striukę, kuri atrodė brangiai. Bet kai reikėjo eiti iki darbo 15 minučių per šlapdribą, supratau, kad ji man netinka. Atrodžiau gražiai, bet grįžau namo peršalęs. Tai ne tas gyvenimas, kurio nori.
Kišenės ir gobtuvas: detalės, kurios realiame šaltyje tampa išsigelbėjimu
Kai oras šaltas, rankos visada ieško kur pasislėpti. Geros kišenės turi būti gilios, šiltos, ir patogios. Nes jei kišenė tik „dėl vaizdo“, tu vis tiek laikysi rankas ore, o tada šaltis greit privers keiktis.
Gobtuvas irgi svarbus. Kai pradeda pūsti, jis apsaugo galvą ir ausis. O kai užsidedi kepurę ir dar turi gobtuvą, pasidaro paprasčiau. Tu nebesuki galvos, kur vėjas pučia.
Žieminės striukės vyrams: ką verta tikrinti matuojantis?
Dažniausiai žieminės striukės vyrams pasirenkamos pagal stilių, bet verta turėti mažą „tikrinimo ritualą“. Nes striukė turi tarnauti, o ne tik atrodyti.
Matuodamasis padaryk kelis veiksmus:
- pakelk rankas aukštyn, pažiūrėk ar striukė nekyla iki pilvo
- užsisek iki viršaus ir pasuk galvą, ar kaklas nespaudžia
- įkišk rankas į kišenes ir pajusk, ar jos šiltos, ar tik „padarytos“
- pritūpk, ar striukė nevaržo judesių
Tai tokie paprasti dalykai, bet jie iškart parodo, ar striukė bus tavo kasdienė draugė, ar tik graži nuotrauka veidrodyje.
