Vaiko judėjimas yra ne tik smalsumo, bet ir vystymosi dalis. Kiekvienas žingsnis, bėgimas ar šuolis formuoja raumenis, raiščius, sąnarius ir pėdų struktūrą, todėl ankstyva pėdų raidos stebėsena yra vienas svarbiausių ortopedinių prevencijos principų.
Ortopedijos centras gali pastebėti net labai subtilius pokyčius, kurie tėvams atrodo „normalūs“, tačiau vėliau gali virsti laikysenos, eisenos ar net sportinių traumų rizika.
Pfeiffer M. ir bendraautoriai rodo, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų plokščiapėdystės paplitimas siekia apie 21–57 %, o daliai vaikų ši būklė gali išlikti ir lemti eisenos pakitimus, todėl svarbu laiku atskirti, kas yra natūrali raida, o kas – sutrikimas, reikalaujantis specialisto įvertinimo.
Kada pirmą kartą tikrinti pėdų raidą?
Dauguma ortopedų sutaria, kad pirmasis pėdų įvertinimas turėtų būti atliekamas tada, kai vaikas stabiliai pradeda vaikščioti. Dažniausiai tai būna 12–18 mėnesių amžiuje.
Šiame etape galima stebėti:
- pėdos skliauto formavimąsi,
- čiurnos stabilumą,
- atkreiptą ar išorėn nukreiptą pėdų statymą,
- eisenos simetriją,
- kelio bei klubo sąnarių padėtį.
Gydytojas ortopedas-traumatologas Mindaugas Klinga pabrėžia, kad būtent šiame amžiuje tėvai dažniausiai pastebi pokyčius, bet ne visada žino, ar jie reikšmingi.
„Tėvai dažnai ateina sakydami, kad vaikas vaikšto „į vidų“ arba greitai pavargsta. Ne visada tai yra patologija, bet jeigu situacija kartojasi ar progresuoja, ją būtina įvertinti. Daug kelio, klubo ir net stuburo problemų prasideda nuo pėdų.“
Mindaugas Klinga
Ortopedas traumatologas
Gydytojas ortopedas-traumatologas, specializuojasi kelio sąnario chirurgijoje, sporto medicinoje, sąnarius išsaugančioje chirurgijoje.
Stebėjimo etapai pagal amžių
1–3 metai formavimosi laikotarpis
Tai fiziologinės plokščiapėdystės metas. Tačiau jei pėdutės labai įkritusios, vaikas dažnai griūna, sunkiai bėga ar skundžiasi skausmu – reikalinga specialisto apžiūra.
4–7 metai stabilizacijos laikotarpis
Pėdų skliautas pradeda tvirtėti, raiščiai – stiprėti. Šiuo metu jau aiškiau matyti, ar pėdos raida normali.
Mindaugas Klinga dažnai pabrėžia šio laikotarpio svarbą: „Tai metas, kai galime koreguoti daugiausia. Tinkami įdėklai, mankšta ar avalynės korekcijos šio amžiaus vaikams duoda puikių rezultatų ir padeda išvengti brangesnių intervencijų ateityje.“
7–12 metai galutinės struktūros formavimasis
Jeigu iki šio amžiaus pėdų skliautas neišsivystė arba yra didelių nukrypimų, reikalingas aktyvus ortopedinis gydymas. Tai ypač svarbu sportuojantiems vaikams, nes netaisyklinga pėdų padėtis kelia traumų riziką.
Kokie požymiai rodo, kad reikia kreiptis į specialistą?
Tėvams nereikia būti ortopedais, kad pastebėtų rizikos ženklus.
Įvertinus kasdienį vaiko judėjimą, galima atkreipti dėmesį į:
- greitą nuovargį vaikščiojant ar bėgant,
- nuolat vienoje vietoje nusidėvinčią batų kulno dalį,
- skundus dėl blauzdų, pėdų ar kelių skausmo,
- dažną griuvinėjimą,
- pėdų statymą „į vidų“ ar „į išorę“,
- pastebimai įkritusį pėdos skliautą,
- netolygią kūno laikyseną ir kojos ašies pakitimus.
Mindaugas Klinga pabrėžia, kad skausmas niekada nėra „normalus“ net augimo laikotarpiu:
„Augimo skausmai egzistuoja, bet jie neturi trukdyti vaikui judėti. Jei skausmas kartojasi, jeigu jis yra konkrečioje vietoje, ypač pėdoje ar keliuose, būtina patikra.“
Nuotrauka – ortopro.lt
Kaip gali padėti šiuolaikiniai ortopediniai sprendimai?
Šiuolaikinė vaikų ortopedija remiasi ne vien tik įdėklais. Ortopedinė korekcija dažnai būna kompleksinė:
- individualiai gaminami ortopediniai įdėklai,
- specialios mankštos pėdų ir čiurnų raumenims stiprinti,
- laikysenos korekcijos,
- rekomendacijos dėl avalynės,
- eisenos analizė,
- sporto krūvio koregavimas.
Mindaugas Klinga akcentuoja, kad ankstyva intervencija yra paprastesnė ir efektyvesnė nei gydymas vėlesniame amžiuje.
„Kai pėdos dar vystosi – galime jas koreguoti minimaliai invaziniais būdais. Kuo anksčiau pradedame, tuo mažiau problemų vaikas turi paauglystėje ir suaugęs.“
Ar verta laukti, „kol išaugs“?
Tai didžiausia klaida, kurią mini dauguma ortopedų. Kai kurios problemos tikrai yra fiziologinės ir praeina, tačiau be specialisto vertinimo nėra įmanoma atskirti, kurios – normalios, o kurios gali progresuoti.
Mindaugas Klinga šiuo klausimu labai aiškus: „Jei į mus kreipiasi tėvai su klausimu „gal jis išaugs?“, visada sakau: pirmiausia įvertinkime. Jei raida normali, tiesiog stebėsime. Jei ne – pradėsime korekciją. Bet laukti aklai tikrai nereikia.“
Vaikų pėdų raida – procesas, kurį verta stebėti nuo pat pirmųjų žingsnių. Tinkamai pasirinktas Ortopedijos centras, profesionali diagnostika ir ankstyva prevencija leidžia išvengti laikysenos, eisenos bei sąnarių problemų ateityje.
