Po trisdešimties organizmui kažkas nutinka: ką verta žinoti apie baltymą, kurį prarandame kasmet

Daugelis žmonių pastebi, kad po trisdešimties oda pradeda keistis. Ne staigiai, ne dramatiškai, bet pamažu – atsiranda pirmosios raukšlelės, oda nebėra tokia stangri, sąnariai ryte jaučiasi kiek sukaustyti. Tai ne vaizduotė ir ne hipochondrija. Tai natūralus biologinis procesas, kurio centre yra vienas baltymas.

Baltymas, iš kurio pastatytas žmogus

Kolagenas sudaro apie trisdešimt procentų visų žmogaus organizmo baltymų. Jis yra odoje, kauluose, sausgyslėse, kremzlėse, kraujagyslėse ir net akies ragenos struktūroje. Tai savotiškas organizmo „karkasas” – struktūrinis baltymas, suteikiantis audiniams tvirtumą ir elastingumą.

Kol žmogus jaunas, organizmas gamina pakankamai kolageno, kad kompensuotų natūralų jo irimą. Tačiau maždaug nuo dvidešimt penkerių metų gamyba pradeda lėtėti. Mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet organizmas praranda apie vieną ar pusantro procento kolageno atsargų. Po penkiasdešimties šis tempas dar pagreitėja, ypač moterims po menopauzės, kai estrogeno lygio sumažėjimas tiesiogiai veikia kolageno sintezę.

Ką tai reiškia praktiškai

Odos lygmeniu kolageno trūkumas pasireiškia labiausiai matomai. Oda praranda tvirtumą, atsiranda raukšlės, keičiasi veido ovalo kontūrai. Tačiau tai tik paviršius. Giliau vyksta procesai, kurių nematome: silpnėja sąnarių kremzlės, lėčiau gyja žaizdos, plonėja plaukai, trapėja nagai.

Sportuojantiems žmonėms kolageno trūkumas jaučiamas sausgyslių ir raiščių būklėje. Bėgikai, krepšininkai, jogos praktikuotojai – visi, kurie intensyviai apkrauna sąnarius, pastebi, kad po trisdešimties traumų rizika didėja, o atsigavimas po treniruočių užtrunka ilgiau.

Ar galima procesą sulėtinti

Visiškai sustabdyti kolageno praradimo neįmanoma – tai natūralus senėjimo procesas. Tačiau sulėtinti jį arba iš dalies kompensuoti prarastą kiekį – galima. Mokslinių tyrimų duomenimis, hidrolizuoto kolageno peptidai, patekę į organizmą, stimuliuoja fibroblastus – ląsteles, atsakingas už kolageno gamybą odoje.

Keli dideli metaanalizės tyrimai parodė, kad reguliarus kolagenas papildo gali pagerinti odos elastingumą ir drėkinimą per aštuonias iki dvylika savaičių. Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie hidrolizuotą formą – kolageno peptidus, kurie yra suskaidyti į mažesnes molekules ir todėl geriau pasisavinami virškinimo trakte.

Mitybos vaidmuo

Papildai – ne vienintelis kelias. Organizmo kolageno gamybą galima palaikyti ir per mitybą. Vitaminas C yra būtinas kolageno sintezei – be jo organizmas tiesiog nesugeba suformuoti kolageno molekulių. Cinkas ir varis taip pat dalyvauja šiame procese. Turtingi šiomis medžiagomis produktai – citrusai, paprikos, uogos, jūros gėrybės, riešutai.

Kaulų sultinys – natūralus kolageno šaltinis, kurį žmonės vartojo šimtmečius. Tačiau jo kolagenas nėra hidrolizuotas, todėl absorbcija mažesnė nei specializuotų papildų.

Ko tikėtis ir ko ne

Svarbu turėti realistiškus lūkesčius. Kolageno papildai nepavers penkiasdešimtmetės dvidešimtmete ir neišgydys sunkaus artrito. Tačiau reguliarus vartojimas gali prisidėti prie geresnės odos būklės, tvirtesnių nagų ir komfortiškesnio sąnarių jausmo kasdienėje veikloje. Tai maratono, o ne sprinto logika – nuoseklumas čia svarbiau nei dozė.

Dar vienas svarbus aspektas – kolageno gamybą slopinantys veiksniai. Rūkymas, per didelis cukraus kiekis mityboje, chroniškas stresas ir perdėtas saulės poveikis pagreitina kolageno irimą. Todėl papildai veikia geriausiai tada, kai šalia jų koreguojami ir gyvenimo būdo įpročiai. Papildas ant nesveiko pamato nepastatys ilgalaikio rezultato – bet ant tvirto pamato jis gali pridėti pastebimos vertės.