Projektas

Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemos kūrimas ir diegimas aukštosiose mokyklose Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-k-03-001

 

Projekto pareiškėjas: Lietuvos edukologijos universitetas
Projekto partneriai:

  •   Vilniaus kooperacijos kolegija
  •   Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
  •   Socialinių mokslų kolegija
  •   Klaipėdos valstybinė kolegija
  •   Žemaitijos kolegija
  •   Vilniaus dizaino kolegija
  •   Klaipėdos universitetas
  •   Šv. Ignaco Lojolos kolegija
  •   Alytaus kolegija

Projekto trukmė – 2012 m. balandžio 11 d. – 2014 m. balandžio 11 d.
Projekto tikslas – Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose sukurti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemas ir tuo prisidėti prie Lietuvos aukštojo mokslo studijų sistemos prieinamumo ir efektyvumo didinimo.

Projekto uždaviniai:

  • Atnaujinti metodinę medžiagą.
  • Parengti aukštųjų mokyklų ekspertinį personalą neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimui ir pripažinimui.
  • Sukurti kompetencijų, įgytų neformaliuoju būdu, vertinimo metodikas (25).
  • Informuoti visuomenę apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo galimybes.
  • Projekto įgyvendinimo metu vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą.

Projekto tikslinės grupės:

  • Aukštųjų mokyklų akademinis ir administracinis personalas (110 asm.).
  • Asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį ar jį atitinkantį išsilavinimą ir norintys, kad būtų pripažintos jų neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos (90 asm.).

Numatoma atnaujinti pareiškėjo Lietuvos edukologijos universiteto turimą metodinę medžiagą ir metodinę informacinę literatūrą. Pirmiausia būtina atnaujinti „Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo metodologiją“. Atnaujinimas reikalingas, todėl, kad rengiant skirtingų dalykų kompetencijų pripažinimo metodikas, metodologija gali būti ir turi būti papildyta, išplėtota, pagilinta praktiniu patyrimu. Metodologijos atnaujinime atsižvelgiama į Europos aukštojo mokslo reformos strategiją, Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimą su Europine kvalifikacijų sandara, į naujausius kitų šalių pasiekimus, kuriant mokymosi visą gyvenimą strategiją, o taip pat į projekto vykdymo metu darbdavių išsakytas pastabas dėl neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo. Metodologija turi būti papildyta ES šalių patirties aprašymu, ypač Prancūzijos ir Vokietijos. Daugelis užsienio mokslininkų savo darbuose kaip teigiamą neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo ir pripažinimo pavyzdį pateikia Prancūziją. Asmenims Prancūzijoje neformalusis, savaiminis ir ankstesnio mokymosi pripažinimas atvėrė galimybes įstoti į universitetą be reikiamos kvalifikacijos ir būti atleistam nuo tam tikrų mokymo kursų, taip pat įgyti aukštąjį išsilavinimą neatsitraukiant nuo darbo savo įmonėje. Daugelis Europos šalių kurdamos neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo sistemas remiasi Prancūzijos pavyzdžiu. Vokietijoje labai gerai išplėtotas kompetencijų vertinimo procesas, kurį puikiausiai atlieka darbdavių organizacijos. Lietuvoje susiduriama su darbdavių pasyvaus dalyvavimo problema. Išnagrinėtas Vokietijos pavyzdys leis padidinti darbdavių aktyvumą, didinti jų suinteresuotumą šiais procesais. Būtina metodologijoje išplėtoti metodologinį – holistinį pagrindimą. Taip pat turi būti atnaujintos 3 LEU turimos neformaliojo mokymosi būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo metodikos: socialinės pedagogikos, socialinio darbo, meninio ugdymo. Metodikų atnaujinimas susijęs su pastabomis, kurias išreiškė socialiniai partneriai dalyvavę kandidatų neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinime ir pripažinime, taip pat su praktiškai vykdant vertinimą ir pripažinimą iškilusių problemų, neaiškumų sprendimu. Metodinės medžiagos atnaujinimą atliks LEU ekspertų grupė, verslo įmonių ir profesinių asociacijų atstovų. Kokybei užtikrinti ir didinti visos metodinės medžiagos ekspertinį vertinimą atliks kitų mokslo įstaigų bei kitų socialinių partnerių atstovai.
Atlikus Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo tvarkų analizę nustatyta, kad Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose šie procesai vykdomi skirtingais būdais, naudojamos skirtingos procedūros ir įvairūs vertinimo metodai. Šiai problemai spręsti reikalingos vieningos instrukcijos vertintojams. Rengiamos instrukcijos apima informaciją, padedančią būsimiesiems vertintojams įgyti reikalingas žinias ir kompetencijas: informavimo apie pripažinimo sąlygas ir organizavimą, konsultavimo surenkant kompetencijų įgijimo įrodymus, vertinimo metodus ir galimybę rinktis iš įvairių vertinimo metodų, pasirengimą vertinimui ir t.t. Instrukcijų turinį sudaro tokios pagrindinės temos: mokymosi poreikių nustatymas ir formulavimas; mokymosi pasiekimų aplanko parengimas; kandidatų konsultavimas; tinkamiausių vertinimo metodų pasirinkimas, vertinimo proceso planavimas, vertinimo ataskaitų rengimas.
Kiekviena partnerių įstaiga turi pasirengti neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarkų aprašus, kuriuos patvirtina įstaigos vadovas. Tai dokumentas patvirtinantis, kad tose įstaigose vykdomas neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas. Tvarkos apraše nurodomos sąvokos, numatomos procedūros, jų dokumentavimas, procesų organizavimas ir t.t. Pagal LR Švietimo įstatymo 17 straipsnio 4 punktą kiekviena aukštoji mokykla nusistato savo neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo tvarką. LEU mokslininkai padės partnerių atstovams sukurti vieningus tvarkų aprašus, o tai prisidės prie vieningos vertinimo sistemos kūrimo, kokybės užtikrinimo ir mokymosi pasiekimų perkėlimo tarp skirtingų mokslo institucijų, o tai savo ruožtu prisideda prie studijų sistemos efektyvumo didinimo.
Partnerių ekspertinio personalo mokymas bus atliekamas pagal LEU parengtą kandidatų neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atliekančių ekspertų mokymo programą. Mokymus ves 3-4 LEU ekspertai, turintys ne mažesnį kaip daktaro laipsnį. Kadangi projekte yra 9 partneriai, bus sudarytos 9 grupės. Mokymų trukmė vienai grupei 10 dienų po 8 val. Iš viso bus apmokyta apie 110 asmenų. Seminarų/mokymų temos:

• Konsultavimo pagrindai.
• Mentoriaus bei tutoriaus darbo įgūdžiai.
• Komandinio darbo metodai.
• Kompetencijų pripažinimo metodologija.
• Kompetencijų pripažinimo metodikos sudarymo pagrindai.
• Kompetencijų vertinimo metodai ir IT panaudojimas kompetencijų pripažinime.
• Pasiekimų aplanko (portfolio) sudarymas.
• Bandomieji vertinimai.
• Pripažinimo dokumentacijos tvarkymas.

Kiekviena partnerių įstaiga išreiškė norą rengti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo metodikas atsižvelgdamos į savo įstaigose dėstomas studijų programas ir į besikreipiančiųjų dėl kompetencijų pripažinimo prašymus bei pageidavimus, tokiu būdu atsiradusį atitinkamų studijų krypčių kompetencijų pripažinimo poreikį. Metodikos bus kuriamos studijų dalykams iš šių studijų krypčių: informatika, informatikos inžinerija, ekonomika, socialinis darbas, inžinerija, pedagogika, dizainas, medicina ir sveikata (grožio terapijos studijų programa), slauga (bendrosios praktikos slaugytojo programa), vadyba, turizmas ir poilsis, sausumos transporto inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, žemės ūkis. Bus sukurtos 25 neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų vertinimo metodikos atitinkamoms studijų programoms (iš kai kurių studijų krypčių net po kelias metodikas pagal skirtingas studijų programas). Kiekviena partnerių įstaiga, sukūrusi vertinimo metodikas pagal skirtingas studijų programas, galės jas išbandyti praktiškai.
Kompetencijų pripažinimas yra padalintas į etapus, kurių metu yra sprendžiamos kiekvienam etapui skirtos užduotys vertintojams ir kandidatui. Vertinimo aiškumui užtikrinti, kandidato pateikiami įrodymai yra vertinami pagal kompetencijas grindžiančias dalis – gebėjimus, žinias, supratimą ir vertybines nuostatas. Vertinimo komisija kompetencijų įrodymus vertina siekdama bendro sutarimo, remdamasi studijų programos rezultatų reikalavimais. Kompetencijų pripažinimo procesas yra baigiamas kreditų priskyrimu pagal įvertintus įrodymus. Vertinimo ir pripažinimo etapai:

• Konsultavimas.
• Kompetencijų vertinimas.
• Kompetencijų pripažinimas.
• Kompetencijų pripažinimo įforminimas.

Detalesnis šių etapų aprašymas nurodomas kompetencijų vertinimo ir pripažinimo metodikoje.
Kandidatų kompetencijų vertinimui kiekvienoje partnerių įstaigoje bus sudarytos komisijos iš vertintojų ekspertų, atitinkamos srities verslo atstovų bei profesinių asociacijų atstovų. Ši veikla reikalinga grįžtamajam ryšiui gauti iš vertintojų, verslo atstovų, profesinių organizacijų ir pačių kandidatų apie parengtą projekto metu metodinę medžiagą, instrukcijas, informacijos suteikimą ir pan.