Naujienos

ALYTAUS KOLEGIJOS BENDRUOMENĖJE – KALĖDINĖS NUOTAIKOS

2017-12-19

Kiek niūrokas, trumpai šviesus, bet filosofiškai išmintingas laikotarpis – Adventas. Pritilusi gamta skatina žmogų susitaikyti su aplinka, švelniai vesdama būties ritmu, kuris išsidėsto tam tikrais ciklais. Paprastai apie juos net nesusimąstome, tačiau savotišku slenksčiu, žyminčiu jų ribas, yra šventės ypač  Šv. Kalėdos, kai žmoniją aplanko džiaugsmas, primenantis Kristaus atėjimą į šį pasaulį. Tapęs vienu iš mūsų, Jis prisiėmė misiją skelbti Dievo meilę ir malonę. Tačiau pažvelgus į šiuolaikinės visuomenės vyraujančias tendencijas, kyla klausimas – ar tinkamai išnaudojame Advento ir švenčių laiką¸ ar prasmingai būnam jame su artimais žmonėmis, bendradarbiais, draugais, giminėmis?

Alytaus kolegijos bendruomenėje yra sena tradicija, pakvietus dvasininkus, žinomus muzikantus, aktorius, visuomenės veikėjus, prisiminti Kalėdų šventės esmės ir prasmės intenciją, perduodant iš rankų į rankas degančią žvakę, simbolizuojančią harmoniją, taiką ir meilę. Šiais metais tradicinis renginys persikėlė į Vilnių. Gruodžio 13 dienos popietę Alytaus kolegijos darbuotojai susitiko su teologijos licenciatu, Lietuvos policijos vyriausiuoju kapelionu, knygų „Žmogaus ir Dievo metai“, „Gerumo liūnas“ autoriumi, kunigu Algirdu Toliatu. Unikalios architektūros bei dramatiškos istorijos XVII a. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kunigo iniciatyva surengta prakartėlių paroda. „Šis pastatas yra nuostabus prakartėlės pavyzdys, kur sovietmečiu išniekinta bažnyčia šiandien tampa Dievo ir žmogaus susitikimo vieta, suburianti bendruomenę naujam gimimui ir kūrimui drauge“, – teigė kunigas Algirdas Toliatas. Penkiolika inscenizuotų Jėzaus gimimą skurde – Betliejaus tvartelyje – vaizduojančių medinių skulptūrų, atgabentų iš Rokiškio krašto muziejaus, kūrė žinomi liaudies meistrai: Adolfas Teresius, Pranas Dužinskas, Kęstutis Ražanskas, Raimondas, Dabkus, Žilvinas Karkauskas, Lionginas Sabaliauskas, Rimantas Zinkevičius, Pranas Petronis. Džiugu, kad nemažai darbų yra eksponuojama ir alytiškio medžio drožėjo  Sauliaus Lampicko.

Didžioji dalis šių darbų gimė Prakartėlių konkursuose, kurie jau du dešimtmečius (nuo 1998 m.) organizuojami italų verslininko Rokiškio krašto muziejaus mecenato Angelo Frosio iniciatyva. Po parodos malonus bendravimas su kunigu persikėlė į Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčią. Pokalbyje buvo paliesta didžiausia šių laikų problema: prasmės bei džiugesio pojūčio praradimas. Per bėgimą, lėkimą nebėra laiko galvoti apie save, artimus, mylimus žmones. Sustojame nebent tada, kai gyvenimas priverčia, ką nors prarandame. Nebūtinai tas praradimas yra mirtis. Išsiskyrimas, darbo netekimas, liga, pagaliau noro praradimas. Nebeskanu, nedžiugina. Dėl ko visa tai? Tai esminis klausimas, visai ne smulkmeniškas, – pokalbyje pabrėžė kunigas A. Toliatas. Paklaustas, kodėl žodžiai gerumas ir liūnas yra šalia, kunigas atsakė jog: mes tampame tuo, kuo mintame. Kuriančios šviesios mintys lyg liūnas nejučia įtraukia į gerus darbus. Pasaulis nuolatos tobulėja ir keičiasi, tampa išmintingesnis, vieningesnis. Knygos „Gerumo liūnas” tikslas – ne tiek plėsti pažinimą, kiek padėti išgirsti savo sieloje tylų Dievo kalbėjimą. Tada net maži dalykai tampa dideli.

Dvasingas renginys pasiekė apogėjų Vaidilos teatre klausantis Lietuvos profesionaliosios muzikos scenos virtuozo – pianisto Petro Geniušo rečitalio, kur skambėjo Johanno Sebastiano Bacho, Franzo Schuberto, Sergejaus Rachmaninovo kūriniai. Kelionę į namus vainikavo prasmingi kolegijos direktorės doc. Danutės Remeikienės palinkėjimai darbuotojams drąsiai gyventi dabartyje, daryti daugiau nei gali, priimti Kalėdas ne kaip datą, ne kaip laikotarpį, bet kaip būseną, praskaidrintą gerumu, atlaidumu ir tikėjimu tuo, ką darai. Stebuklingas tas prieškalėdinis laikotarpis, kuriame nejučia nugrimzti į save ir taip norisi būti geresnei, šviesesnei, pateisinančiai Kūrėjo viltis ir norus.

Alytaus kolegijos lektorė

Liuda Neringa Čižinauskienė

 

 

Komentarai

Įveskite vardą
Įveskite el. pašto adresą

one × 4 =

Kitos naujienos

Į viršų